Didysis kombinatorius Ostapas Benderis, XX a. pradžioje paviešinęs machinacijų pradžiamokslį, vargu ar galėjo tikėtis tokio būrio savo pasekėjų. Dabartiniams aferistams taip pat nestinga įtaigumo, tik savo veikimo lauką jie praplečia įvairiomis technologijomis.

Nelygiaverčiai priešininkai?

Teisėsaugos kova su telefoniniais sukčiai labiau primena kovą su vėjo malūnais. Pareigūnai žino, kad jų oazė – Alytaus, Marijampolės ir Kybartų pataisos namai. Pernai pareigūnai buvo suskaičiavę, kad maždaug 50 sukčių, bausmę atliekančių įkalinimo įstaigose, šokdina visą Lietuvą.

"Mes neturime tikslių duomenų, kiek jų yra. Tas skaičius kinta, keičiasi ir veikiantys asmenys. Deja, sukčių nemažėja", – pripažino Kauno vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas Donatas Karalukas.

Realybė paprasta – kol nuteistųjų ryšys su pasauliu bus atviras, tol telefoniniai sukčiai tuštins patiklesnių žmonių santaupas.

Patiklumo kaina

Per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno apskrityje telefoniniai sukčiai pasisavino apie 500 tūkst. litų. "Išaiškinama apie 50 proc. sukčiavimo atvejų. Liūdniausia, kad dažniausiai nukentėjusiesiems žalos nebūna iš ko atlyginti", – pastebėjo D.Karalukas.

Pataisos namuose kalintys sukčiai – dažniausiai beturčiai. Be to, jiems priteisti civiliniai ieškiniai ankstesnėse bylose. Tikimybė kada nors iš nieko neturinčio ir niekur nedirbančio sukčiaus atgauti prarastus pinigus lygi nuliui.

Rekordinė šiemet sukčių išviliota suma iš vieno asmens – 311 tūkst. litų.

Vėl teisiamas

Neseniai Alytaus rajono apylinkės teismui prokurorai perdavė baudžiamąją bylą: pataisos namuose bausmę atliekantis 31 metų pasvalietis A.S. įtariamas sukčiavimu, pareigūno vardo pasisavinimu ir kitų nusikalstamų veikų padarymu.

Tyrėjai nustatė, kad įtariamasis iš vienos pasvalietės telefonu išviliojo asmens ir internetinės bankininkystės duomenis, ištuštino sąskaitą ir jos vardu paėmė tūkstančio litų kreditą. Apgaule įgytus pinigus pervedęs Pasvalyje gyvenančiai giminaitei, paprašė juos nuvežti į Jonavą ir atiduoti jo pažįstamam asmeniui.

Byloje surinkti duomenys atskleidė, kaip buvo organizuotas svetimų pinigų įgijimas apgaule, pavyko nustatyti veiką organizavusį ir neteisėtai internetinės bankininkystės paslaugomis pasinaudojusį asmenį.

Vėl į teisiamųjų suolą sėsiantis pasvalietis telefonu susirastai aukai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu. Jis ne vienintelis, kuris naudojasi FNTT ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, o kartais – ir Ekonominių nusikaltimų tarnybos pareigūnų vardais.

FNTT populiarumas

Sukčiavimo mechanizmą išanalizavęs D.Karalukas tvirtino, kad sukčiai labiausiai mėgsta prisistatyti FNTT pareigūnais. Telefonu su auka kalba dviese, vienas kitam perduodami telefoną. Sukuria įtampą, esą šiuo metu yra sulaikytas asmuo, kuris esą per tuo metu mulkinamo asmens sąskaitą plauna pinigus.

Tariami FNTT pareigūnai mielai pasisiūlo pasaugoti asmens pinigus. Taip išgauna visa jiems reikiamą informaciją. O tada jau užsisuka pinigų plovyklos variklis. Pinigai pervedami iš sąskaitos į sąskaitą, kol galiausiai patenka į asocialaus žmogaus sąskaitą.

Pastarasis būna apmokytas, kad, pinigus išgryninęs, juos tučtuojau atiduoda atėjusiam asmeniui. Ir viskas.

Pareigūnams sulaikius asocialų asmenį, pastarasis nieko negali papasakoti: kažkas paskambino, paprašė, o jis nežino, nei kodėl, nei kas. Už darbą jis gauna kelis šimtus litų.
Sukčiai tokie įžūlūs, kad elektroniniu paštu dar siunčia savo aukoms padėkas už bendradarbiavimą.

Lemia atsitiktinumas

D.Karalukas kritiškai vertino kai kurių nukentėjusiųjų pasakojimus, esą jiems paskambinę sukčiai žinojo jų asmens kodus, kitą neviešą informaciją. Aliuzija į informacijos nutekėjimą? "Kartai turime galimybę išklausyti sukčiaus ir aukos pokalbius, per kuriuos paaiškėja, kad pats žmogus viską išsipasakojo aferistui", –  aiškino D.Karalukas.

Psichologai geriau paaiškintų, kodėl nukentėjęs asmuo apie jį ištikusią nelaimę  sukuria nebūtą istorija, tačiau nesunku suprasti, kad nemalonu pripažinti, kad buvai apmulkintas.
"Dažniausiai sukčiai nieko nežino. Taiko kaip pirštu į akį ir kartais jiems visai neblogai pasiseka", – ištirtais atvejais rėmėsi D.Karalukas.

Kalėjime sėdintys sukčiai kartais per dieną sugeba paskambinti net 500 potencialių aukų. Sudaro sąrašus, kuriuose pasižymi, ar verta dar kartą bandyti laimę tuo telefonu numeriu.

Plečia geografiją

Telefoninių sukčių veikla nemažėja, tačiau neabejojama, kad jiems darosi vis sunkiau. Pareigūnai neatmeta prielaidos, kad didelę įtaką padarė šių atvejų viešinimas, nuolatiniai raginimai nebūti patikliems ir niekam neatskleisti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų.

Nelengvą sukčių duoną dar labiau apsunkinę pareigūnai pastebėjo, kad esantieji įkalinimo įstaigose plečia savo darbo zoną. Lietuvių skambučių telefonu sulaukia kitose Europos valstybėse gyvenantys dažniausiai rusakalbiai emigrantai.

Jų patiriama žala gerokai didesnės nei aukų Lietuvoje. Į užsienį skambinantys aferistai nerizikuoja prisistatyti pareigūnais ar prašyti bankininkystės kodų. Ten veikia tariamos artimųjų patirtos nelaimės mechanizmas. Į pagalbą įkalintiems tėvynainiams atskuba užsienyje uždarbiaujantys ar vagiantys mūsų šalies emigrantai.

Apdovanoti įtaiga

Sukčiai genialiai sugeba įtikinti auką ir sukurti vykstančios gelbėjimo operacijos įspūdį. Tokia savo skaudžia patirtimi su "Kauno diena" pasidalijo kaunietis Albinas D. "Mums buvo kartą skambinę telefoniniai sukčiai. Mes apie juos žinojome, tačiau tą kartą nė nepajutome, kaip įkliuvome į jų pinkles", – skaudžią savo ir žmonos patirtį dėstė kaunietis.

Iš kauniečio išvilioti 15 tūkst. litų nebuvo paskutiniai 72 metų Albino D. pinigai. Galingojo telefoninių sukčių veiklos aparato modelis nebuvo kuo nors ypatingas. Albinas D. vieną dieną laidiniu telefonu sulaukė skambučio. Kalbėjusieji prisistatė Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) pareigūnais. Tai, ką Albinas D. išgirdo, pasirodė visai nejuokinga. STT agentai informavo, kad per kauniečio ir jo žmonos sąskaitas yra plaunami pinigai.

Pensininkai banko sąskaitoje laikė kelias dešimtis tūkstančių litų santaupų. Garbaus amžiaus žmones ši žinia išgąsdino. Tariami agentai dar priminė kauniečiams pareigą bendradarbiauti su pareigūnais, kitaip esą jie bus įtariami bendrininkavimu su finansiniais aferistais.

Kauniečiai vykdė visus tariamų agentų nurodymus. Įtikinti aukas ir palaikyti jų tikėjimą – pagrindinis sukčių tikslas.

Kauniečiams buvo liepta skubiai lėkti į banką ir pasirašyti elektroninės bankininkystės sutartį. Sukčiai netgi pasisiūlė pavėžėti Albiną D. ir jo žmoną.

"Viskas vyko tarsi filme. Jie sukūrė tokią įtampą telefonu, kad neįmanoma buvo netikėti. Kalbėjo su mumis, čia pat tarėsi su kolegomis, čia pat perpasakodavo apie ką tik gautą naujausią pinigus plaunančių aferistų veiksmą mūsų sąskaitoje", – įtempto siužeto filmą priminė Albino D. pasakojimas.

Kol kauniečiai važiavo į banką, tvarkė elektroninės bankininkystės dokumentus, sukčiai nuolat palaikė su jais ryšį telefonu. Pensininkai ir tariami agentai sutarė susitikti banke, tačiau netikėtai agentams nukrito dar vienas panašus įvykis Jonavoje. Šis sukčių manevras ir buvo jiems reikalingo atsitraukimo pradžia. Pajutę, kad kauniečiai jau patikėjo juos esant agentais, sukčiai imitavo susirūpinimą dar kitais vyresnio amžiaus žmonėmis.

Ir štai kulminacija: sukčiai paprašė padiktuoti visus elektroninės bankininkystės kodus. Esą pinigų plovimo aferai kelią jie užkirs lėkdami padėti jonaviškiams. Albinas D. nesuabejojo gerais STT agentų norais ir padiktavo kodus. Agentų gelbėtojų pensininkai liko laukti prie banko.

Kelias valandas nesulaukę, neprisiskambinę savo gelbėtojams, kauniečiai išnarpliojo aferą – sąskaita sumažėjo 15 tūkst. litų.
500 tūkst. litų – tiek telefoniniai sukčiai jau išviliojo per šiuos pusę metų.