Atšiaurų ekonominį klimatą pajuto ir stambiausi šalies verslininkai. Koncerno "Achemos grupė" ataskaitose įspūdingu tempu augusias pajamas pakeitė ne ką menkesnis nuosmukis.

Patyrė nemenką nuosmukį

Išankstiniais duomenimis, "Achemos grupės", jungiančios per 40 įvairių sričių bendrovių, pajamos per praėjusius metus sudarė 3,07 mlrd. litų ir, palyginti su 2008 m., sumažėjo 39 proc. Grupės neaudituotas pelnas siekė apie 20 mln. litų.

Koncerno prezidentas Bronislovas Lubys pridūrė, kad didesnį pajamų nuosmukį nulėmė 2008-aisiais vyravusios aukštos energijos išteklių kainos, kurios iki 2009 m. pradžios gerokai sumažėjo. Koncerno pajamos per 2008 m. viršijo 5 mlrd. litų.

"Skaičiai buvo labai gražūs, tačiau manau, kad ir 3 mlrd. litų visai geras rezultatas", – vakar per spaudos konferenciją sakė B.Lubys ir pridūrė, kad nors grupės pelningumas radikaliai kritęs, investicijų ji atsisakyti neketina.

Pagrindinė grupės įmonė – trąšų gamintoja "Achema" – per praėjusius metus patyrė apie 50 mln. litų nuostolių.

Konkuruoti trukdo dujų kaina

Viena priežasčių, kuri padarė nemažą įtaką grupės rezultatams praėjusiais metais, buvo esą nekonkurencinga Lietuvai parduodamų žaliavų, taip pat gamtinių dujų, kaina.

"Achemos grupės" prognozėmis, šįmet gamtinių dujų kaina neturėtų smarkiai kisti ir turėtų svyruoti tarp 310–320 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. m. Per kainų piką 2008-aisiais ji buvo pasiekusi apie 500 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. m.

Vis dėlto B.Lubys pabrėžė, kad pirkdama dujas tik pagal sutartis Lietuva už jas moka gerokai daugiau negu kitos Europos šalys, galinčios jų įsigyti per biržą ir rinktis iš kelių tiekėjų. Už 1 tūkst. kub. m. dujų Vakarų šalys šiuo metu moka apie 200 JAV dolerių.

"Skirtumas ir kiaušinienę kepant susidaro svarus, bet gamyboje 100 JAV dolerių nuo 1 tūkst. kub. m yra labai daug", – teigė B.Lubys.

Anot jo, norint turėti pigesnę alternatyvą, Baltijos valstybėms būtina susitarti dėl laivinių dujų terminalo ir to, kurioje iš šalių jis bus įrengtas. Taip šalį galėtų pasiekti pigesnės dujos iš, pavyzdžiui, arabų šalių, kurios jas parduoda prašydamos 150 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. m.

Plės terminalus Klaipėdoje

Šįmet investicijoms koncernas numatęs skirti maždaug du kartus mažiau savų lėšų negu praėjusiais metais – 70–80 mln. litų. Iš jų didžioji dalis teks koncerno valdomų vėjo elektrinių parkų ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) priklausančių terminalų plėtrai.

Per šiuos metus koncernas planuoja skirti 22 mln. litų ir užbaigti 47 megavatų (MW) galios kogeneracinės jėgainės statybas "Achemoje". Pasak B.Lubio, tai šiai bendrovei leis 80–85 proc. visos reikalingos elektros energijos pagaminti vietoje, ji bus gerokai pigesnė už šiuo metu parduodamą rinkoje. Taip pat per šiuos metus numatoma išplėsti ir Benaičiuose esantį vėjo elektrinių parką – padidinti bendrą jo galią iki 50 MW.

KLASCO priklausančių terminalų plėtrai per šiuos ir kitus metus turėtų būti skirta per 12 mln. litų. Ketinama išplėsti grūdų ir biriųjų trąšų terminalus. Pastarojo terminalo plėtra susijusi su baltarusių ketinimais per Klaipėdos uostą eksportuoti kalio chlorido trąšas.

"Baltarusiams didinant kalio chlorido išgavimą, jie norėtų per Klaipėdos uostą eksportuoti iki 4 mln. t. Tam reikia dviejų pagrindinių dalykų, kad būtų įplauka 80 tūkst. t laivams. Antras klausimas yra sandėliavimas, tuo mes ir rūpinamės", – aiškino B.Lubys.

Šiuo metu, pasak B.Lubio, Klaipėdos uoste galima pakrauti laivus iki 78 tūkst. t, todėl pagilinti įplauką, kad ji tiktų keliais tūkstančiais tonų didesniems laivams, nėra neįveikiamas uždavinys.

Perspektyvas vertina atsargiai

B.Lubys įsitikinęs, kad jo vadovaujamo verslo laukia dar vieni nelengvi metai. "Bus kritimas, manyčiau, 15–20 proc., o pelningumas liks maždaug tokio paties lygio", – prognozavo jis.

Anot koncerno prezidento, trąšas gaminančios "Achemos" perspektyva šiemet priklausys nuo gamtinių dujų kainų.

"Tikriausiai balandį–gegužę bus dirbama tuo pačiu režimu kaip dabar, o toliau tikrai nedrįsčiau prognozuoti. Nes gali būti ir toks variantas, kad mes užsikrausime ir pasieksime dideles apsukas. Toks variantas lygiai taip pat nagrinėjamas, kaip ir visiško sustojimo", – teigė jis.

Tiesa, jis pridūrė pastebintis didėjantį užsienio banko ir kitų investuotojų susidomėjimą galimybėmis investuoti Lietuvoje. "Pinigų investicijoms, investiciniams projektams, o ne apyvartinėms lėšoms turėtų atsirasti, ir gana plačiu mastu. Į šitą dalyką žiūriu gana optimistiškai, nors turime suvokti, kad Lietuva į 2008-uosius grįš tik 2015 m.", – svarstė B.Lubys.