ES svarsto, kur būtų galima laidoti tūkstančius metų yrančias radioaktyviąsias medžiagas iš atominių elektrinių. Ar branduolinių atliekų kapinynu gali tapti Lietuva? Mokslininkai ir Vyriausybė tai neigia.

Kapinyno niekas nenori

Aštuonios valstybės – Lietuva, Lenkija, Bulgarija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija, Nyderlandai ir Italija kuria Europos saugyklos plėtojimo organizaciją (ESPO). Per kitą ESPO susitikimą šių metų gegužę veikiausiai bus įnirtingai diskutuojama, kurioje iš minėtų valstybių galėtų būti įkurtas regioninis branduolinių atliekų kapinynas ir kuri šių šalių priims kitų ES valstybių radioaktyviąsias atliekas.

Tiesa, tai turės būti savanoriškas sprendimas, o kol kas nė viena ESPO valstybė viešai nepareiškė noro branduolinį kapinyną kurti savo teritorijoje. Atvirkščiai, nepaisant numatomos didžiulės finansinės paramos, visos šalys kaip įmanydamos kratosi tokios atsakomybės.

Nors rimtos diskusijos dar net neprasidėjo, Nyderlandai jau oficialiai pareiškė neturintys pinigų radioaktyviųjų atliekų saugyklai įrengti. Italija taip pat veikiausiai nesileis įkalbama įsirengti sąvartyną, o Slovėnija jau turi vieną branduolinių atliekų kapinyną, kurio statybai šalies gyventojai ir taip priešinosi. Lenkijos žiniasklaida trimituoja, kad Europa branduolines atliekas nori numesti būtent jų šalyje ir skelbia, kad tiek šalies valdžia, tiek gyventojai tam kategoriškai prieštarautų.

Kartu saugoti pigiau

Lieka Lietuva, Bulgarija, Slovakija ir Rumunija. Didžiosios Britanijos dienraštis "The Times", o paskui jį ir kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad radioaktyviosios šiukšlės gali atsidurti Lietuvoje. Tačiau ir mūsų šalies ekspertai, mokslininkai bei politikai tikina, kad to nebus.

"Spauda prirašė nesąmonių. Nei kas derasi, nei renkasi vietą. Net pačios ESPO dar nėra. Yra tik darbo grupė, kuri turi sukurti šios organizacijos pamatus. Taip, ESPO bandys ieškoti vietos, kur būtų galima įkurti regioninę radioaktyviųjų medžiagų saugyklą, aiškinsis, kuri šalis sutiktų tokį kapinyną įsirengti, nagrinės teisines aplinkybės. Gal net bus skelbiami konkursai. Tačiau tai vyks tik per artimiausius 10 metų", – dienraščiui sakė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) direktorius Dainius Janėnas.

Anot jo, niekas nesiginčija, kad kartu saugoti radioaktyviąsias atliekas yra kur kas pigiau ir saugiau, nei visoms atominėms valstybėms statytis po nuosavą saugyklą. Tačiau jis pabrėžė, kad tai turės būti savanoriškas sprendimas.

Gal sutiktų rusai?

Šiai idėjai nepritaria ir Energetikos ministerija. Be to, įvežti branduolines atliekas į Lietuvą draudžia įstatymai.

"Sunku komentuoti tai, kas dar nevyksta, bet manau, kad visuomenė tam nepritartų. Negi apsiversime svetimomis atliekomis. Be to, dėl radioaktyviųjų medžiagų saugojimo turi apsispręsti visa Europa, tai ne vienos kurios nors šalies reikalas. Gal apskritai nebūtina branduolinių šiukšlių laikyti ES, gal galima susitarti ir vežti tas atliekas į trečiąsias šalis – Rusiją ar Kiniją, kurios gali jas perdirbti ir turi didžiulius negyvenamus plotus saugoti", – sakė energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis.

Lietuvoje sąlygų nėra

Lietuva jau stato mažai ir vidutiniškai radioaktyvių medžiagų saugyklas. Tačiau jos pritaikytos tik vienos šalies poreikiams. Maža to, branduolinių atliekų saugyklų statybos Lietuvoje ir taip vėluoja mažiausiai trejus metus. Be to, jos iš esmės bus laikinos – atliekas po 50–100 metų teks išimti – saugoti ilgalaikes radioaktyviąsias medžiagas Lietuva neturi geologinių galimybių.

"Čia anekdotas. Lietuvoje nėra jokių sąlygų net kelis tūkstantmečius saugoti radioaktyviąsias atliekas. Tokias saugyklas reikia daryti granite. Tai galėtų padaryti Suomija ar Švedija", – aiškino buvęs energetikos ministras ir mokslininkas Leonas Ašmantas.

Jis sutinka, kad reikia statyti regioninę atliekų saugyklą. Tačiau tikrai ne Lietuvoje. Esą Sibiro platybėse tikrai atsirastų vieta tokiai saugyklai. Be to, jis įsitikinęs, kad ir taip teks tartis su Rusija, nes Lietuva neturės kur laidoti net savo radioaktyviausių atliekų. Dabar jos saugomos pačioje Ignalinos elektrinėje. Tačiau anksčiau ar vėliau reikės jas iš ten pašalinti.

"Manau, kad per 50 metų santykiai su didžiuoju kaimynu susitvarkys. Ir jie paims iš mūsų tas atliekas, bet kaip žaliavą. Jie turi technologiją, gali jas perdirbti, kad liktų tik labai nedidelis atliekų kiekis", – tikino buvęs energetikos ministras.