Atostogos Lietuvos pajūryje vasaros sezonu tampa tikra prabangos preke, kuriai išlaidauti gali tik neskaičiuojantys pinigų. Todėl pastaruoju metu vis daugiau lietuvių dairosi į šalių kaimynių Baltijos jūros pakrantę, nes kirtus Lietuvos sieną poilsis pajūryje gali gerokai atpigti.

Kainos išsipučia

Baltijos pajūrio trauka nenugalima. Šventą pareigą bent kartą nuvykti prie Lietuvos krantus skalaujančios jūros jaučia dažnas lietuvis. Vis dėlto pastaraisiais metais šios išvykos neretai apkarsta. Pasitrynus žmonių knibždėlyne ir išleidus neadekvačią sumą pinigų išsvajotasis poilsis virsta vargu ar net tikra kančia.

Vasarą išsiruošus į Lietuvos pajūrį teks susitaikyti su faktu, kad piniginę reikės atverti plačiai. Pavyzdžiui, dvivietį kambarį Palangos viešbučiuose sezono metu vargu ar pavyks rasti pigiau nei už kelis šimtus litų, Nidoje ar Juodkrantėje kainos gali būti dar didesnės.

Žinoma, kainas diktuoja paklausos ir pasiūlos dėsniai. Štai Palangoje oficialiai yra apie 14 tūkst. nakvynės vietų, o, įvairiais neoficialiais duomenimis, gerais savaitgaliais kurorte apsistoja bent 6 ar 7 kartus daugiau poilsiautojų. Nesunku nuspėti, kad visi šie žmonės apsistoja nelegalias apgyvendinimo paslaugas siūlančių palangiškių būstuose. Tačiau įsibėgėjus vasarai sunku gauti ir tokią nakvynės vietą, o nuomos kaina beprotiškai išsipučia.

Kainos kandžiojasi ir pajūrio kavinėse. Pavyzdžiui, už paprasčiausią karbonadą, kuris Vilniuje dienos pietų metu kainuoja apie 10 litų, Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje teks pakloti apie 25 litus, paprašius grybų padažo kepsnys pabrangs dar 5 litais.

Nieko nuostabaus, nes smulkieji mūsų pajūrio verslininkai jau seniai nesiorientuoja į lietuviškas kišenes, nes mūsų tautiečiai besudaro vos trečdalį į Lietuvos kurortus atvykstančių lankytojų. Daugumą pajamų pajūrio verslininkams suneša rusai, vokiečiai ar skandinavai, kurie kiekvieno cento atostogaudami neskaičiuoja.

Tad vasarą siauras Lietuvos pajūrio ruožas virsta daugiakalbiu pragaru, kur kelią iki Baltijos jūros bangų tenka skintis alkūnėmis, už prastą maistą mokėti baisius pinigus ir glaustis Palangos bobučių palėpėse.

Dėl to vis daugiau lietuvių apsižvalgo, kad Baltijos jūra skalauja ne tik mūsų šalies pakrantę, ir atostogoms renkasi kaimynių Latvijos ir Lenkijos pajūrio kurortus. Tiesa, pirmąją lietuviai, ypač gyvenantys šiaurinėje šalies dalyje, atrado jau senokai, o antroji didesnį susidomėjimą pradėjo kelti tik pastaraisiais metais. Tačiau visai ne be reikalo, nes atostogauti pas kaimynus dažnu atveju ne tik įdomiau, bet ir gerokai pigiau.

Išlaidos kur kas mažesnės

Penkis kartus nei Lietuvoje ilgesnis Latvijos pajūrio ruožas labiausiai traukia tylos ir ramybės ieškančius lietuvius, kurie paplūdimyje nenori trintis šonais su kaimynais ir klausytis iš kiekvienos kavinės sklindančios dažniausiai ne pačios geriausios muzikos.

Latvijoje nesikandžioja ir kainos. Pavyzdžiui, ant jūros kranto stovintį medinį namuką šalia vieno populiariausių Latvijos Liepojos kurortų galima išsinuomoti už 170 litų parai. Tokiame namuke gali nakvoti penki šeši žmonės, jame yra tualetas, dušas, pirtis, vieta maisto gamybai. Nedidelio buto nuoma toje pačioje Liepojoje atsieis apie 70 litų už parą, šešiaviečiai apartamentai ne tokiuose populiariuose kurortuose kaip Ventspilis ar Ruoja kainuos tik pusantro šimto litų už parą. Palangoje ar Nidoje už tokius būstus tektų pakloti mažiausiai tris keturis kartus daugiau.

Kur kas brangesnė nakvynė didžiausiame ir populiariausiame Latvijos kurorte Jūrmaloje. Šiame turtingų rusų pamėgtame mieste kai kurie viešbučiai siūlo apartamentų, kainuojančių net iki poros tūkstančių eurų už parą. Tačiau kainomis, pramogų kiekiu ir rusų turistų skaičiumi Palangą primenanti Jūrmala – išimtis Latvijos pajūryje, kurio pušynuose apstu stovyklauti su palapinėmis specialiai pritaikytų stovyklaviečių. Jų tiek daug, kad šiek tiek pavažiavus pajūriu vieną galima rasti visiškai tuščią. Už galimybę ant Baltijos jūros kranto mėgautis visiška ramybe teks sumokėti vos porą latų, kuriuos vakarais surenka pakrantę prižiūrintys latvių pareigūnai.

Į Latviją – ramybės

„Labai mėgstu Nidą, tačiau ten vykstu tik rudenį, vasaros sezonui jau pasibaigus. Visų pirma, nematau prasmės per kelias dienas išleisti tiek pinigų, kiek reikėtų savaitgaliui kurioje nors Europos sostinėje, įskaitant ir pigių skrydžių oro linijų bendrovės bilieto kainą. Antra, nesu minios ir triukšmingų pramogų mėgėjas, tad Lietuvos pajūris vasarą manęs nežavi“, – priežastis, kodėl prieš keletą metų žvilgsnį nukreipė į kaimynę Latviją, vardijo vilnietis Augustas.

Pašnekovas pasakojo, kad pirmiausia su draugais nusprendė išbandyti visai greta Lietuvos sienos esantį Papės miestelį. Šis miestelis jau seniai virtęs lietuvišku bastionu. Absoliuti dauguma poilsiautojų čia atvyksta iš mūsų šalies, atsiskaityti už paslaugas ar prekes parduotuvėje galima litais, o vietos gyventojai puikiai kalba lietuviškai.

„Na išleisti daug pinigų Papėje nepavyks. Nakvynė čia pigi, žmogui išeina apie 20–30 litų už parą, o daugiau išlaidauti tiesiog nėra kur. Esu girdėjęs juokaujant, kad didžiausia pramoga Papėje – pramogų nebuvimas. Tačiau kelias dienas ramiai pavasaroti ant jūros kranto su draugų kompanija – tai ideali vieta“, – teigė Augustas.

Visą Latvijos pajūrį vėliau išnaršęs vyras pasakojo įsitikinęs, kad tai puiki šalis trumpai atostogų išvykai, kai vykti kur nors toliau nėra laiko ar pinigų, o jūros trauka vis tiek nugali.

Sudomino filmukas

Pašnekovas teigė, kad šią vasarą ketina vykti į priešingą pusę ir aplankyti Baltijos pakrantę Lenkijoje. „Manau, Lenkijoje bus mažiau gulėjimo paplūdimyje ir daugiau išvykų po turistinius objektus, nes lenkų kurortiniai miestai yra gana dideli ir pažiūrėti juose yra ką. Tad išlaidų bus daugiau. Tačiau, kiek teko domėtis nakvynės kainomis, Lenkijoje jos gerokai mažesnės nei pas mus“, – teigė Augustas.

Jis juokėsi tapęs lenkų reklamos auka, nes kai praėjusiais metais Lenkijoje ir Ukrainoje vyko Europos futbolo čempionatas, per televizijų transliacijas buvo rodomi trumpi filmukai apie miestus, kuriuose vyko varžybos. Tokiame filmuke ypač įspūdingai atrodė ant Baltijos jūros kranto įsikūręs Gdanskas, taip ir kilo mintis jame apsilankyti. Be to, visai šalia Gdansko yra ir bene populiariausias Lenkijos pajūrio kurortas Sopotas.

Nakvynės kainos Lenkijoje išties negąsdina. Viešbučio kambarį galima išsinuomoti už tokią pačią sumą, kokios už kelių kvadratinių metrų kambariuką prašo Palangos močiutės, o tokių pat Lenkijos močiučių siūlomi kambariai, palyginti su Palanga, kainuoja juokingai mažai.

Pavyzdžiui, trijų ar keturių žvaigždučių viešbutyje Gdanske dvivietis kambarys kainuoja apie 40–60 eurų už parą. O už tą pačią kainą dar gausite pusryčius, dauguma viešbučių siūlo ir galimybę naudotis pirtimi, burbulinėmis voniomis, kitomis paslaugomis. Paprastesniuose viešbučiuose galima rasti ir dviviečių kambarių už 20 eurų, o nakvynės paslaugas teikiantys vietos gyventojai už kambarį paprašys 20–30 zlotų (maždaug 16–24 litų).

Oras išvykos nesugadina

Tai, kad lietuviai apie Lenkiją pamažu nustoja galvoti tik kaip apie prastų kelių valstybę pakeliui į Vakarus, pastebi ir mūsų kelionių organizatoriai. Tiesa, dažniausiai siūlomos kelionės į Krokuvą ir sostinę Varšuvą, tačiau pamažu atsiranda ir kelionių grupėms, kurių tikslas – būtent Baltijos jūros pakrantė Lenkijoje.

Savaitės trukmės kelionė autobusu su šešiomis nakvynėmis ant Baltijos jūros kranto įsikūrusiuose viešbučiuose ir poilsio paplūdimiuose bei išvykų į turistinius objektus derinimu kainuoja apie 900 litų.

„Nors lietuvių keliautojai į Lenkiją vis dar žvelgia nepatikliai, situacija pamažu keičiasi. Tie, kurie aplanko Sopotą, Gdanską ar Malborką, nuomonę apie Lenkiją tikrai pakeičia ir nebemano, kad tai pakelės reklamų valstybė“, – juokavo kelionių organizatoriaus „Kelionių laikas“ atstovė Danutė Čornij.

Pasak jos, Lenkijos pajūrį pirmiausia verta rinktis dėl kainos ir kokybės santykio.

„Jei lyginsime su Lietuva, tai kainos ir kokybės santykiu lenkai mus tikrai lenkia. Ten yra tikrai pigiau nei pas mus, o ir pamatyti galima labai daug. Net jei oras prastas ir gulėti paplūdimyje neišeina, galima lankyti vietos istorines įžymybes“, – teigė D.Čornij.