Viena didžiausių šalies tekstilės įmonių "Drobė" paskelbė apie bankrotą, tačiau įrengimai įmonėje nesustojo. Juos šią savaitę išsinuomjo Rusijos kapitalo įmonė "Ruslana", kuri darbu aprūpinti žada didžiąją dalį fabriko specialistų.

Neišbrido iš nuostolių

"Įmonės veikla yra nuostolinga, nebegalime sumokėti už tiekiamas prekes ir paslaugas, vykdyti kitų įsipareigojimų kreditoriams. Iki rugpjūčio laiku išmokami tik atlyginimai darbuotojams. Nenorime dar labiau didinti įmonės skolų, todėl įmonės valdyba inicijuoja bankrotą", - situaciją apibūdino bendrovės "Drobė" generalinė direktorė Vilida Krūminienė.

Nuostolingą įmonės veiklą lėmė, anot jos, brangstantys energijos ištekliai, darbo jėga ir žaliavos, bei didėjanti konkurencija su Rytų šalių gamintojais.

2000-2001 m. į įmonę investuota daugiau kaip 46,5 mln. litų. Paskolas tuomet "Drobei" suteikė du Suomijos investiciniai fondai, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, Tarptautinė finansų korporacija ir du Lietuvos komerciniai bankai.

"Nei investicijos, nei kreditorių vykdyta įmonės veiklos priežiūra ir kontrolė "Drobės" veiklos rezultatų nepagerino", - apgailestavo V.Krūminienė. Ji skaičiuoja, kad nuo 2000 m. iki 2006 m. įmonės nuostoliai išaugo iki 43,5 mln. litų.

2006 m. užsienio investuotojų bei Lietuvos komercinių bankų suteiktus kreditus perfinansavo "Plaza korporacija" kartu su "Hansabanku". Buvo pratęsti kreditų grąžinimo terminai, sumažintos palūkanos. Tačiau šios lengvatos įmonės neišgelbėjo. 2007 m. "Drobė" patyrė 8,9 mln. Lt nuostolių. Per pirmąjį 2008 m. pusmetį įmonės nuostoliai sudarė 10,2 mln. Lt.

Investuotojų sudominti nepavyko

Įmonė tikėjosi pagerinti savo finansinę padėtį parduodama dalį nekilnojamojo turto, tačiau šiuos planus sužlugdė šios rinkos pokyčiai - dauguma pirkėjų, metų pradžioje domėjęsi įmonės nekilnojamuoju turtu, vėliau savo ketinimų atsisakė ir planuotų sandorių sudaryti nepavyko.

V.Krūminienės teigimu, pastaruosius metus įmonė be paliovos ieškojo strateginių partnerių, kurie padėtų įmonei atsitiesti.

"Atakavome Italijos, Kinijos gamintojus, bet išanalizavę situaciją jie susilaikydavo nuo investicijų į "Drobę", - pasakojo įmonės vadovė. Potencialūs strateginiai partneriai bendradarbiauti atsisakydavo dėl pernelyg didelės produkcijos savikainos ir sparčiai brangstančių energetinių išteklių.

Pastarąjį pusmetį bendrovė tarėsi su Briansko vilnos kombinatu dėl galimos bendros veiklos bei dalies gamybos perkėlimo finansavimo, tačiau susitarti nepavyko. Buvo ieškoma galimybių perkelti gamybą į Rusiją, kur dauguma išteklių yra pigesni. Tačiau Rusijos tekstilės gamintojai sutiko tik nuomotis bendrovei priklausantį turtą.

Sugundė kauniečių sugebėjimai

"Drobei" paskelbus apie bankrotą, įmonės patalpas ir įrengimus išsinuomojo Briansko šukuotinių audinių fabrikui priklausanti Rusijos kapitalo įmonė "Ruslana". Ši įmonė įsteigta liepą, o gamybinę veiklą pradėjo šią savaitę. Briansko fabrike gaminami tokie pat audiniai kaip ir "Drobėje".

"Kaune gaminsime sudėtingiausius audinius, kurių gamyboje reikalinga aukšta specialistų kvalifikacija", - teigė "Ruslanos" direktorė Dana Vitkienė. Didžioji dalis produkcijos asortimento išliks nepakitusi - įmonė gamins vilnonius ir pusvilnonius audinius vyriškiems kostiumams, kelnėms ir švarkams bei uniformoms.
Didžiąją dalį produkcijos (95 proc.) įmonė, kaip ir iki šiol, eksportuos.

"Vykdysime valstybinius Rusijos karinės pramonės ir muitinės užsakymus", - naują veiklos sritį nurodė D.Vitkienė. Ji tikina, kad "Ruslanoje" bus įdarbinti 450 buvusių "Drobės" darbuotojų. Jie atrenkami pagal kvalifikaciją.

"Į pagalbą pasitelkėme padalinių vadovus, kurie rekomenduoja geriausius darbuotojus. Amžius ar socialinė padėtis - ne kriterijai", - sakė D.Vitkienė.

Darbuotojai laukia pasiūlymų

Nuo pirmadienio kasdien "Ruslanos" vadovai pakviečia įsidarbinti po keletą dešimčių buvusių "Drobės" darbuotojų.

"Gerai tiems, kurie jau gavo pasiūlymą. Kiti vis dar nežinioje, tarp jų - ir aš. Kaip jaučiuosi? O kaip galima jaustis toje pačioje įmonėje pradirbus 32 metus? Kolektyvas man kaip šeima. Visi vieni apie kitus viską žinome", - sakė "Drobės" profesinės sąjungos "Verpėjas" pirmininkė Galina Grisiūnienė.

Ji viliasi, kad "Ruslanos" vadovai tesės pažadą ir darbu aprūpins ne mažiau kaip 400 "Drobės" darbuotojų. Tokiu atveju bedarbių gretas papildytų 200 daugiau ar mažiau kvalifikuotų tekstilės pramonės specialistų.

G.Grisiūnienė tikina, kad profsąjunga stebi situaciją ir sieks, kad atleidžiamiems darbuotojams būtų sumokėtos visos jiems priklausančios kompensacijos. Profsąjungos vadovė pabrėžė, kad dauguma darbuotojų buvo pasirengę žinioms apie bankrotą - pastaruosius dvejus metus darbo apimtys nebuvo pastovios, kartais nebūdavo užsakymų, kartais - žaliavų.

"Mechanikai, šaltkalviai gali įsidarbinti įvairaus profilio įmonėse, o mažiau kvalifikuotiems žmonėms bus sunku. Jie dešimtmečiais dirbo prie vieno įrengimo, kokie daugiau jokioje gamyboje nenaudojami", - svarstė G.Grisiūnienė. "Drobės" vadovai tikina, kad su atleidžiamais darbuotojais bus atsiskaitoma įstatymų nustatyta tvarka.

---

"Drobė" - miesto verslo simbolis

1920 m. Kaune įsteigta pramonės ir prekybos bendrovė "Drobė" iš pradžių buvo nedidelė įmonėlė: verpykla turėjo vos 360 verpsčių, audykla - 9 mechanines stakles, o taurinimo cechas - keletą reikalingiausių apdailos įrengimų. Gamyba sparčiai augo ir 1939 m. buvo pagaminta 400 tūkst. m vilnonių audinių.
1944 m., vokiečių kariuomenei traukiantis iš Lietuvos, fabrikas buvo susprogdintas ir padegtas. Tik 1947 m. iš dalies atstatytas gamybinis pastatas ir vėl pradėta gaminti audinius.

1958 m. užbaigta fabriko rekonstrukcija, pakeistas gamybos profilis. "Drobė" tapo specializuota šukuotinių audinių ir verpalų įmone.

1972 m. pradžioje prie vilnonių audinių fabriko "Drobė" prijungtas analogiško profilio Kauno fabrikas "Lima", Druskininkų rajone Viečiūnų kaime veikęs cechas išplėstas iki verpimo fabriko. 1974 m. į šių įmonių susivienijimą įtrauktas ir Šilutės audimo fabrikas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę pradėta rengtis įmonę privatizuoti. Pirmasis įmonės privatizacijos etapas buvo baigtas 1991 m., kurio metu 5,6 proc. įmonės kapitalo tapo įmonės darbuotojų nuosavybe. 1995 m. "Drobė" tapo vilnos akcine bendrove.

2000 m. viduryje valstybei priklausantį kontrolinį akcijų paketą įsigijo Suomijos investiciniai fondai "Finnventure Rahasto IV" ir "V Ky", Europos rekonstrukcijos ir išvystymo bankas (EBRD) ir Tarptautinė finansų korporacija (IFC).

2006 m. "Finnventure Rahasto" fondams, EBRD ir IFC priklausiusias bendrovės akcijas įsigijo "Plaza Korporacija".

Šaltinis: "kaunodiena.lt"