Lietuvos valdžios institucijos susirūpino, kad apgautų kinų istorija daugiau nepasikartotų. Tačiau darbdaviai nuogąstauja, kad ateityje gali būti dar sunkiau atsivežti dirbti užsieniečius.

Prieš kelis mėnesius Lietuvoje kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad kinai statybininkai už atvykimą į Lietuvą sumokėjo maždaug po 40 tūkst. litų, tačiau vietoje pelningo darbo statybose atsidūrė Vilniaus paukštyne ir tvarkė patalpas už 300 litų per mėnesį.
Šis atvejis vėl prisimintas vakar vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje, kur dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo biržos bei Migracijos departamento atstovai. Kad tokios istorijos daugiau nepasikartotų, norima tobulinti teisės aktus ir įpareigoti įmones pasirūpinti ne tik darbuotojų atvežimu, bet ir grąžinimu namo.

Taip pat numatoma, kad darbdaviai turės garantuoti atvykėliams darbą, negalės jų išnuomoti kitoms įmonėms. Be to, norima numatyti minimalų atlyginimą specialistams iš kitų šalių – maždaug 2–3 vidutinių atlyginimų dydžio uždarbis. Kasmet būtų sudaromi profesijų, kurių darbuotojų labiausiai trūksta, sąrašai.
Ministerija tikina, kad kiekvienais metais palengvina užsieniečių įdarbinimą. Sutrumpintas įdarbinimo dokumentų tikrinimo laikas iki dviejų savaičių, o visa procedūra užtrunka iki mėnesio. Tačiau valdininkai  laikosi nuomonės, kad geriau įsivežti kuo mažiau užsieniečių, o įdarbinti vietinius.

"Suprantu, kad šiemet statybų sektoriuje trūko darbuotojų. Bet dabar padėtis pasikeitė. Atrodo, kad darbdaviai užmiršta profesinio mokymo centrus ir tai, kad darbuotoją apmokančiam darbdaviui mokamos subsidijos. Gal reikėtų pasinaudoti šiomis programomis, o ne iš karto važiuoti į Kiniją", – priekaištavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys.

Tačiau verslininkai padėtį mato kitaip – darbo jėgos šalyje trūksta, o valdžia tik apsunkina jos importą. Esą visi minėti palengvinimai nedaug ką reiškia, mat kartais darbuotojų reikia greitai, o įdarbinimo procedūros vis tiek per ilgos. Be to, konsulatai ir valdininkai vaiko darbdavius kaip tinkami.
"Vieną dieną nėra atsakingų darbuotojų, todėl dokumentų pasirašyti niekas negali ir siūlo mums atvykti rytoj. Atvykstame, bet kitą dieną neveikia serveriai, trečią – nėra elektros, ketvirtą – blogai parengti dokumentai. Niekam nerūpi, kad kasdien keliauti į Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją, ar Kiniją kainuoja labai daug laiko ir pinigų", – vardijo pramonininkai.

Užsieniečių kasmet daugėja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje dirba žmonės atvykę iš maždaug trisdešimties šalių. Daugiausia iš Baltarusijos (34 proc.), Ukrainos (21 proc.), Turkijos (24 proc.), Moldovos (7 proc.), Kinijos (7 proc.) ir Rusijos (4 proc.). Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pastebimai padaugėjo turkų ir kinų, o sumažėjo ukrainiečių. Pagrindinė priežastis – statybų bumas, kai nekilnojamojo turto bendrovėms labai trūko darbuotojų. Tačiau kitąmet padėtis turėtų keistis, nes trūkstant darbo specialistai išvažiuos namo. Tiesa, nepaisant minėtos statybų karštinės, šiemet, kaip ir pernai, daugiausiai atvykėlių dirbo vairuotojais – per 2 tūkst. Toliau eilėje rikuojasi statybų profesijos: mūrininkai, suvirintojai, tinkuotojai, dažytojai ir kiti. Paskutinėje vietoje yra virėjai. Jų visoje Lietuvoje yra vos apie 100.

Jau keletą metų daugiausia užsieniečių dirba Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Tiesa, apie 50 proc. visų į Lietuvą atvykusių užsieniečių įdarbinama sostinėje. Kaune bene daugiausia kinų įdarbino statybų įmonė "Mitnija".

Išduota leidimų dirbti Lietuvoje

Metai Skaičius
2004 877
2005 1565
2006 2982
2007 5686
2008 (9 mėn.) 6335

Nelegaliai šalyje dirbę užsieniečiai

Metai skaičius
2006 7
2007 18
2008 I pusm. 152