Miesto Tarybos nariams iki šiol nepateiktas kitų metų svarbiausio finansinio dokumento projektas

Seimas praėjusią savaitę patvirtino valstybės biudžetą. Artimiausiu metu jį turėtų pasirašyti Prezidentas Rolandas Paksas. Savivaldybių taryboms liko du mėnesiai savo biudžetams patvirtinti. Tačiau Kaune iki šiol nėra parengta net sprendimo projekto. Dauguma miesto Tarybos narių iki šiol nėra matę net būsimojo biudžeto matmenų. Politikai juokauja, kad 2004-ųjų metų Kauno biudžetas - įslaptintas.

Sąlygas diktuoja valdininkai

Rytoj vyksiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius politikams turėtų pateikti preliminarią informaciją apie kitų metų biudžetą. Tuo tarpu Tarybos darbo plane buvo numatyta šio sprendimo projektą pateikti lapkričio 20-ąją.

“Kol kas mačiau tik būsimojo dokumento kontūrus. Lapkričio pradžioje pradėjau domėtis, kodėl nepateikiamas sprendimo projektas. Jau dabar kilo įvairių neaiškumų, kuriuos būtina patikslinti”, - teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Adelė Echodienė.

Prieš dvi savaites Kauno meras Arvydas Garbaravičius savo potvarkiu sudarė darbo grupę, kuri turėtų įvertinti Savivaldybės administracijos parengtus biudžeto matmenis. A.Echodienės teigimu, daugiausiai neaiškumų kilo dėl švietimo sistemai numatytų milijonų litų ir investicinių projektų. Politikė kol kas neišgirdo aiškių atsakymų, kodėl į biudžetą rengiamasi įtraukti kai kuriuos projektus, nors politikai jiems yra suteikę mažiau reitingo taškų.

Socialliberalai nuogąstauja

“Vienareikšmiai galima pasakyti, kad Kauno biudžetas formuojamas pavėluotai. Dabar jau reikėtų svarstyti konkretų sprendimo projektą. Negalima vilkinti iki paskutinio momento. Per kitų metų tris mėnesius Savivaldybės administracija susidurs su realiomis problemomis - teks atidėti viešuosius pirkimus. Užtruks nemažai laiko, kol valdininkai grįš į normalias darbo vėžes”, - teigė Naujosios sąjungos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Konstantinas Pesenka.

Socialliberalai miesto Taryboje neturi nė vieno savo atstovo. K.Pesenkai iki šiol nepavyko gauti jokios informacijos apie būsimąjį biudžetą. “Tai turėtų būti pagrindinis miesto politikų darbas. Negerai, kad administracija diktuoja savo sąlygas. Manau, kad principinė klaida - panaikintas Finansų departamentas. Galima prisiminti praėjusių metų biudžetą. Jis pradėtas svarstyti dar vasarą”, - sakė K.Pesenka.

Pasigedo aiškumo

Kauno mero pirmasis pavaduotojas Kazimieras Starkevičius tikino, kad miesto biudžetas bus patvirtintas laiku. “Žinoma, grafikų reikėtų laikytis, tačiau Tarybos posėdyje pateiktą informaciją jau galėsime laikyti projekto pagrindu. Mero sudaryta darbo grupė dabar peržiūri visus punktus. Jau kilo nemažai klausimų, todėl paprašėme pateikti išsamią išklotinę. Nežinome, kas slypi po kai kuriais pavadinimais”, - teigė politikas.

Finansų skyriaus vedėjas A.Laucius teigė, kad kol kas per anksti kalbėti apie tikslesnius kitų metų biudžeto skaičius. Preliminarios prognozės - apie 390 milijonų litų. Nors prieš porą savaičių šis skaičius buvo didesnis nei 430 milijonų litų.

Savivaldybės finansininkų teigimu, kitų metų biudžetą tik sąlyginai galima pavadinti didesniu. “Nuo kitų metų gegužės teks didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Tai pareikalaus nemažai lėšų.

Galima sakyti, kad biudžetas bus šių metų lygio. Jis gana varganas”, - atviravo K.Starkevičius. Vicemeras neslėpė, kad nebus įvykdytas ir šių metų biudžetas. “Jame gali trūkti apie 10 milijonų litų”, - teigė politikas.

A.Laucius neslėpė, kad jau atmesta nemažai projektų, tačiau jis nenorėjo sukonkretinti, kokia sritis labiausiai nukentėjo. Tiek Finansų skyriaus vedėjas, tiek Kauno vicemeras tvirtino, kad 2004-ųjų biudžete vienas pagrindinių akcentų - miesto plėtra ir strategija.

Programinio principo privalumai ir trūkumai

Jau antrus metus Kauno biudžetas formuojamas programiniu principu. “Tai skaidresnis procesas. Be to, į programas gali būti įtrauktos ne tik biudžetinės lėšos”, - teigė A.Echodienė.

Tačiau, kai kurių finansininkų teigimu, programinis principas tėra skambi frazė. Didžiąją dalį savivaldybių biudžetų sudaro tikslinės lėšos. Tam pritarė ir K.Starkevičius. “Lieka nedaug laisvės manevrams. Švietimui ir socialiniams reikalams skiriama apie 60 procentų visų pinigų. Taip pat reikia nepamiršti, kad kitais metais reikės lėšų naujiems troleibusams ir autobusams pirkti, atiduoti paskolas ir pan.”, - sakė Kauno mero pirmasis pavaduotojas.

Skaičiai nuolat keičiasi

Miesto vadovai tvirtino, kad kitų metų biudžeto projektas bus pristatytas ir visuomenei. Tai numatyta Tarybos reglamente. Tačiau kol kas nėra aišku, kada kauniečiai galės susipažinti su svarbiausiu miestui finansiniu dokumentu.

“Kauno dienai” pavyko gauti kai kuriuos preliminarius kitų metų biudžeto duomenis. Plėtros ir strateginiams projektams rengti numatyta skirti 1,8 milijono litų, skaitmeniniam žemėlapiui - 450 tūkstančių litų, miesto apšvietimo sistemai tobulinti - 303 tūkstančius, naujoms kapinėms - 400 tūkstančių.

Švietimo sistema kitais metais turėtų gauti daugiau nei 200 milijonų litų. Tačiau šis skaičius dar gali pasikeisti. Biudžeto ir finansų komiteto vadovė neslėpė, kad ji kol kas neišgirdo aiškaus atsakymo, kodėl iš pradžių buvo numatyta lėšas švietimui padidinti 50 milijonų, o vėliau šis skaičius buvo sumažintas perpus. “Galbūt ten viskas ir tvarkoje? Tačiau noriu išsiaiškinti. Švietimo departamentas turi nemažus kreditorinius įsiskolinimus”, - teigė A.Echodienė. Politikei įtarimų sukėlė ir 800 tūkstančių litų, kuriuos numatyta skirti kompensacijų už šildymą apskaičiavimui.

Praėjusių metų biudžeto projektas miesto Taryboje buvo patvirtintas be didesnių ginčų. Kalbinti politikai nenoriai prognozavo 2004-ųjų metų finansinio dokumento priėmimo procedūrą. Jų teigimu, jau dabar kyla įvairių interpretacijų, todėl greičiausiai nebus išvengta ilgų diskusijų.