Pastaruoju metu diskutuojama, ar Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), valdoma Rusijos koncerno "Gazprom", turi mokėti 17,7 mln. litų netesybas savivaldybės valdomai įmonei "Kauno energija".

Ginčas dėl netesybų jau atsidūrė teisme. Apie tai ir ne tik kalbamės su šilumą Kaunui gaminančios KTE generaliniu direktoriumi Antanu Pranculiu.

– Pakomentuokite susidariusią padėtį dėl netesybų "Kauno energijai"?

– KTE ir Kauno elektrinė rengiasi investuoti ne 400 mln. litų, kaip anksčiau buvo įsipareigojusi, o 1 mlrd. litų, todėl investiciniai įsipareigojimai vykdomi ir bus įvykdyti su kaupu. Tačiau pereiti prie kito kelis kartus didesnio finansinio įsipareigojimo reikia laiko. Netesybos į sutartį buvo įdėtos kaip saugiklis siekiant įgyvendinti investicijas. Tie priskaičiuojami 17,7 mln. litų tikrai nėra pasipelnymo šaltinis. Bendrovė vykdys įsipareigojimus, bus pastatyta nauja elektrinė, kuri taps moderniausia Lietuvoje, o gamybos procesas pats ekonomiškiausias. Kauno vartotojams bus ir toliau siūloma pigiausia šiluma Lietuvoje.

– Vilniaus komercinio arbitražo teismui praėjusį ketvirtadienį dėl netesybų jau įteiktas ieškinys. Ar jūsų bendrovė pasirengusi bylinėtis?

– Šiuo metu vyksta dalykiškas KTE ir "Kauno energijos" dialogas. Esame patekę į nepatogią padėtį, kuri atsirado dėl kelių dalykų: pasaulinės ekonomikos krizės, strategijos perskaičiavimo. Planuojame statyti net keturis kartus galingesnę elektrinę, negu buvo numatyta per pradinį etapa. Tam būtini išsamūs skaičiavimai. Tačiau jei kai kuriems Kauno politikams svarbu ne investicijos mieste, šilumos vartotojai, o tik siekis žūtbūt gauti 17 mln. litų, KTE yra pasirengusi bylinėtis arbitražo teisme.

– Kokie konkretūs darbai jau nuveikti naujos šiluminės elektrinės statybų projekte?

– Naujos šiluminės elektrinės statybų procesas vyksta. Visi darbai vykdomi nuosekliai – žingsnis po žingsnio. Iš Ūkio ministerijos gautas leidimas statyti, atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ataskaita suderinta su gyventojais ir bendrovės valdyba. Šiuo metu į pabaigą eina techninio statybų konsultanto parinkimo konkursas. Dabar informacija apie jo eigą neviešinama, nes tai gali neigiamai atsiliepti galutiniams dalyvių pasiūlymams. Pasirašius sutartį su laimėtoju informacija bus vieša ir pateikta visuomenei.

– Kokios esminės kliūtys yra įgyvendinant naujos elektrinės projektą?

– 2006 m. prasidėjo procesas, kuris truko visus 2007-uosius. Buvo peržiūrėta strategija, kad būtų rastas miestui ir vartotojams optimalus sprendimas. Įvertinus Europos ekonomikos strategijas, energetikos rinkų pokyčius, Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, naujų elektros jungčių į Europą atsiradimą, buvo priimtas sprendimas statyti 320–350 megavatų galios termofikacijos elektrinę. Tokio tipo elektrinė efektyviausiai išnaudoja kurą ir gamina tiek šilumą, tiek elektros energiją.

– Ar nenutiks taip, kad "Gazprom" panorus didinti šilumos kainas, atpirkimo ožiais taps kauniečiai?

– Teigti, kad koncernas "Gazprom" nustatys savas kainas ir taip bus skriaudžiami kauniečiai, būtų melas. KTE yra Lietuvoje registruota įmonė. Statant naują elektrinę visas išlaidas prisiims KTE ir Kauno elektrinė. Šilumos kainas Lietuvoje reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kuri nustato, kiek turi mokėti galutinis vartotojas. Taigi jokios įtakos šilumos kainai "Gazprom" neturi.

– Ką galėtumėte pasakyti kritikams, kurie teigia, kad naujoji elektrinė tik padidins Lietuvos priklausomybę nuo dujų ir Rusijos?

– Dujų kaina šiandien už mazuto mažesnė beveik 100 JAV dolerių. Todėl pagrindinis kuras yra dujos. Tačiau elektrinė turi rezervines mazuto talpas ir galėtų šalčiausiu metų laiku net 30 parų naudoti šį kurą, jeigu dėl ko nors sutriktų dujų tiekimas. Per tą laiką būtų galima papildomai įsigyti mazuto iš Mažeikių naftos perdirbimo įmonės ar net Roterdamo biržos.

"Gazprom" gal ir galėtų atjungti dujas Lietuvai, bet nežinau, ar tai įmanoma. Manau, kad tokios kalbos yra sąmokslo teorijos lygio, jos neturi jokio pagrindo. Tai įrodo, kad priklausomybė nuo rusiškų dujų nėra tokia didelė, kaip bando pavaizduoti kai kurie politikai. Manau, kad priklausomybė nuo rusofobijos yra gerokai didesnė.

– Kodėl pingant dujoms elektrinės gaminamos šilumos kaina net pusę metų nekito?

– Penkerius metus KTE šilumos gamybos kainos nekeitė, nors dujų kaina per tą laiką pakilo net keletą kartų. Tik nuo 2008 m. gruodžio VKEKK nustatė šilumos gamybos kainą šešiems mėnesiams pagal metodiką, kuri taikyta ir kitoms šilumos gamybos įmonėms Lietuvoje.

Nuo šių metų birželio šilumos gamybos kaina mažėjo 2,28 cento už kilovatvalandę (iki 10,48 cento). Prieš tai šilumos kaina mažėjo ir balandį. Nuo metų pradžios KTE šilumos kainą sumažino net 29 proc. VKEKK nuo birželio 1 d. patvirtino mažesnę kainą ir "Kauno energijai", kuri tiekia šilumą galutiniam vartotojui.

– Daug ginčų Kauno miesto taryboje kilo dėl garotiekio atnaujinimo bendrovei "Korelita". Kam reikalingas šis projektas?

– Šis garotiekis reikalingas miestui, o ne KTE, kuri taip pat turės investuoti savo lėšų į jo statybą. Laiku neatnaujinus garotiekio "Korelita" nebegautų garo patraukliomis kainomis ir vargu ar galėtų konkuruoti su savo produkcija pasaulinėse rinkose. Visiškai įmanoma gamyklą uždaryti. Darbo netektų apie 500 darbuotojų, valstybė ir miestas prarastų mokesčius.

– Ar tai nebuvo "Gazprom" bandymas per Lietuvą veržtis prie ES fondų lėšų?

– ES pinigai garotiekio statybai reikalingi ne "Gazprom". Visos investicijos bus įgyvendinamos Kaune, garotiekis atsiras Kaune, o ne kur nors Rusijoje. Todėl kalbos, kad "Gazprom" per Lietuvą veržiasi prie ES pinigų, yra nesąmonių nesąmonė. Tai tik pigaus politikavimo Kauno taryboje padarinys. KTE ne savo valia veliama į dabartinės miesto valdžios ir buvusios, dabar atsidūrusios opozicijoje, ginčus.

Savivaldybės pritarimas buvo būtinas tam, kad KTE dalį lėšų projektui finansuoti galėtų gauti iš ES struktūrinių fondų. Dabar bus teikiama paraiška Lietuvos verslo paramos agentūrai.