"Sodros" įmokas privalės mokėti visi. Taupyti pasišovusi valdžia jau nuo kitų metų apkraus mokesčiais autorinį atlygį gaunančius, verslo liudijimus įsigijusius gyventojus.

Du zuikiai vienu šūviu

Naujoji valdžia planuoja, kad nuo kitų metų įmokas "Sodrai" pradės mokėti asmenys, dirbantys su verslo liudijimais, atlygį gaunantys pagal autorines sutartis ir tie, už kuriuos socialinį draudimą moka valstybė (pavyzdžiui, ūkininkai). Taip tikimasi papildyti ir valstybės, ir skylėtos "Sodros" biudžetą.

Vakar kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta ramino, kad žurnalistai ir kiti pagal autorines sutartis dirbantys asmenys, kurie iki šiol nemokėjo socialinio draudimo įmokų, visą tarifą "Sodrai" pradės mokėti po trejų metų.

"Šiuo metu svarstomas trejų metų pereinamasis laikotarpis, kad nebūtų per didelė našta ar žurnalistui, ar darbdaviui: vienam alga sumažėtų, o kitam išlaidos padidėtų", – naujienų agentūrai BNS sakė A.Šemeta.

Šie asmenys ir jų darbdaviai nuo 2009 m. pradėtų mokėti "Sodrai" įmokas, šios kasmet augtų, kol pasiektų įprastą tarifą. Tačiau A.Šemeta sakė, kad galimi ir kiti modeliai: "Konkretūs skaičiai gali pasiūlyti kitą variantą, bet kokiu atveju laikotarpis bus ilgas, kad sistema galėtų prisitaikyti."

Laukia bankrotai

Mokesčių specialistai taip pat įsitikinę, kad konkurencijos sąlygos turi būti vienodos.
"Šis žingsnis labai teisingas. Ne paslaptis, kad šioje srityje labai dažnai piktnaudžiaujama. Jei Vyriausybė pasiryžusi – sveikinu, nes tai sprendžia tiek piktnaudžiavimo, tiek "Sodros" biudžeto deficito problemą.

Be to, garantuoja lygias konkurencijos sąlygas. Aišku, gali būti atvejų, kai bus mažinami atlyginimai ar žmonės pasitrauks iš verslo. Kai suvienodinamos sąlygos, dalis žaidėjų iš rinkos visada pasitraukia, bet nemanau, kad tokių atvejų bus daug", – kalbėjo audito paslaugas ir konsultacijas dėl mokesčių teikiančios bendrovės "Ernst&Young" partneris mokesčių klausimais Kęstutis Lisauskas.

Leidinių mažės

Naujos valdžios diegiamas lygiavos principas žavi ne visus. Leidėjai, informacinių technologijų bendrovės, kiti darbdaviai, darbuotojams mokantys autorinius atlyginimus, ir individualia veikla užsiimantys asmenys bus priversti ieškoti išlikimo recepto. Neabejojama, kad apmokestinus "Sodros" mokesčiu ir autorinius honorarus, teks juos mažinti, nes papildomų lėšų niekas neturi.

"Miestuose nacionalinių leidinių redakcijos gal ir atsilaikys, o rajonuose bus blogai. Kalbėjau su rajonų žurnalistais ir leidėjais. Ten žmonės gauna tūkstantį litų algos ir tūkstantį litų honorarą. Darbdaviai daugiau mokėti neišgali. Jei valdžia autorines sutartis apmokestins "Sodros" mokesčiu, leidėjai mažins algas, atleis dalį darbuotojų arba uždarys leidinius", – aiškino Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos pirmininkas Rimantas Šukys.

Prenumerata bus nuostolinga

Be to, pasak R.Šukio, rajonuose spaudos leidinius platina asmenys, įsigiję verslo liudijimus. Apmokestinus "Sodros" mokesčiu ir jų veiklą, šoktelės prenumeratos kaina.
Ministrams išsidalijus portfelius Periodinės spaudos leidėjų asociacijos pirmininkas ketina belstis į visas duris ir prašyti nuolaidų.

"Suprantu, kad naujų mokesčių jau neišvengsime. Bet bandysime kovoti, kad bent jau nebūtų tokio žiauraus šuolio, kad tie mokesčiai didėtų pamažu", – teigė R.Šukys.
Tiesa dėl mokesčių reformos nevieningi ir koalicijos partneriai. Būsimas teisingumo ministras, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius taip pat kritikavo planus apmokestinti autorinius honorarus.

Remigijus Šimašius,
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Autorines sutartis apmokestinus "Sodros" mokesčiu sumažės pagal šias sutartis dirbančių asmenų realiosios pajamos, tad padidės paskatos veikti ne pagal autorines sutartis, o kitomis formomis. Todėl tikėtina, kad "Sodros" biudžetas gautų mažiau papildomų pajamų, negu dabar planuojama. Gyventojai gali visiškai pasitraukti į šešėlį, o įmonės – bankrutuoti. Tuomet nacionalinis biudžetas nesurinktų ir tų 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kuriuo dabar apmokestintos autorinės sutartys.

Be to, šios sutartys rodo, kad darbuotojų pajamos nepastovios, tad apmokestinus jas "Sodros" mokesčiu būtų neaišku, kaip reguliariai jį mokėtų. Vieni darbuotojai turėtų mokėti dažniau, kiti – itin retai. Neaišku, kokiu principu būtų skaičiuojamos valstybinės pensijos išmokos. Mano nuomone, negalima taikyti tokios pačios senatvės pensijos dydžio skaičiavimo metodikos, kaip pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims.

Taip pat kyla klausimas, kaip apskaičiuoti pagal autorines sutartis dirbančių asmenų darbo laiką ir darbo stažą. Kadangi šiuo metu "Sodros" valstybinių pensijų dydžiai skaičiuojami pagal apdraustojo asmens darbo stažą, tikėtina, kad kūrybinių darbuotojų įtraukimas į "Sodros" sistemą sumažintų skaidrumą. Lieka neaišku, kokiu principu būtų mokamos ligos pašalpos – kaip būtų skaičiuojamos laikinojo nedarbingumo dienos, jeigu pagal autorines sutartis dirbantis asmuo nė neturi darbo grafiko.

Dabartinė sistema

Šiuo metu pagal autorines sutartis dirbančių asmenų pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. "Sodros" ir sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos, tačiau jas žmogus gali mokėti pats. Kad gautum bazinę pensiją, apsidrausti neprivalu.

Patentininkai nemoka gyventojų pajamų mokesčio, jie perka verslo liudijimą, leidžiantį dirbti, o "Sodrai" moka norimo dydžio įmokas, bet ne mažesnes negu 0,5 bazinės pensijos.

Nuo rugpjūčio bazinė pensija siekia 360 litų. Papildomai reikia draustis norint gauti ligos ir motinystės išmokas.