Žinomas ekonomistas, Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini mano, kad didelės ekonomikos bėdos Latviją galų gale privers eiti Argentinos keliu ir devalvuoti valiutą. Tokią nuomonę jis paskelbė "The Financial Times".

Ilgas ir skausmingas procesas

Argentina į panašią padėtį, kaip dabar Latvija, buvo patekusi 2000–2001 m. Tuo metu Argentina taip pat bandė išspręsti problemas, kurias sukėlė smarkus ekonomikos nuosmukis, sumaištis pasaulio finansų rinkose, sparčiai išsekę kapitalo srautai ir didelis užsienio prekybos deficitas.

Latvijoje, kaip ir Argentinoje, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iš pradžių, nors ir ne itin noriai, neprieštaravo vyriausybės pastangoms išlaikyti stabilų valiutos kursą. Vis dėlto buvo akivaizdu, jog valiuta pervertinta. Anot N.Roubini, kaip ir Argentinoje, taip ir Latvijoje, devalvacija būtina, kad būtų atkurtas šalies konkurencingumas. Jeigu jai nesiryžtama, tada laukia ilgas ir skausmingas kelias bandant prisitaikyti prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų ir sparčiai mažėjant gyventojų pajamoms. Tačiau šis procesas trunka ilgai ir dažniausiai dar labiau pagilina nuosmukį.

Laukia bankrotų banga

Kaip ir Argentinoje, lato devalvacija turėtų skaudžių padarinių šalies viduje. Nemaža dalis namų ūkių, bendrovių ir bankų įsipareigojimų yra užsienio valiuta, o paskolų, paimtų užsienio valiuta, vertė po devalvacijos gerokai išaugtų. Valiutos devalvacija greičiausiai sukeltų daugybę bankrotų privačiame sektoriuje. Kadangi šalyje veikia nemažai Skandinavų bankų padalinių, finansinės sistemos šokas Latvijoje, garsaus ekonomisto nuomone, gali paveikti ir jos kaimynes.

Tačiau devalvacija atrodo neišvengiama, o TVF programa, kurioje numatyta apsieiti be jos, iš esmės yra ydinga. TVF ir ES gali dar labiau padidinti finansinę paramą Latvijai, bet tai tebus pinigų švaistymas. N.Roubini įsitikinimu, kad ekonomikos rodikliai pagerėtų, ši Baltijos šalis turi dar gerokai apkarpyti savo išlaidas. Tam gali pritrūkti politinės valios. Be to, toliau griežtinama mokesčių politika tik dar labiau pagilins dabartinę recesiją. Todėl tokia strategija apgaulinga ir gali neduoti laukto efekto.

Euro apsauga

N.Roubini Latvijai siūlo tokią išeitį: devalvuoti latą, nedelsiant įvesti eurą, restruktūrizuoti privataus sektoriaus skolas išvengiant formalaus bankroto ir pasitelkti TVF išteklius apsisaugoti nuo šalies bankroto. Nors ekonomistas pripažįsta, kad tai rizikinga strategija, bet kai nesuveikia planas A, reikia kuo greičiau imtis plano B. Šio žingsnio atidėjimas tik padidintų smūgį, kuris šalies laukia po neišvengiamos valiutos devalvacijos. Reikia tik tikėtis, kad iš Argentinos pavyzdžio buvo pasimokyta.

Euro įvedimas iš karto po devalvacijos galėtų apsaugoti nuo tolesnio valiutos svyravimo, nors tokiu atveju į euro zoną tektų priimti šalį, kuri neatitinka formalių narystės kriterijų. Įvesti eurą po devalvacijos yra vienas iš galimų žingsnių Latvijoje, nes verslo ciklai šioje šalyje glaudžiai susiję su kitomis ES narėmis. Euro įvedimas be devalvacijos, ekonomisto įsitikinimu, nieko neduotų, nes tai nepadėtų atstatyti konkurencingumo. Nesvarbu, devalvavus latą būtų įvestas euras ar ne, daugybė paskolų užsienio valiuta taptų nepakeliamos ir jas reikėtų priverstinai restruktūrizuoti. Tos pačios priemonės prieš devynetą metų buvo įgyvendintos Argentinoje.

Išgelbės tik stebuklas

Latvijos institucijos desperatiškai bando apsisaugoti, kad nenuvertėtų latas, kišdamosi į valiutos rinką. Tokie veiksmai sumažina galimybes vietos ir užsienio finansų institucijoms prekiauti Latvijos valiuta, tačiau padidina spaudimą centrinio banko užsienio valiutos atsargoms, kuris jas naudoja latams išpirkti.

N.Roubini nuomone, tik stebuklas ar didžiulio masto mokesčių korekcija, kuri nepagilins recesijos, gali grąžinti pasitikėjimą Latvijos nacionaline valiuta ir vėliau leisti ekonomikai atsigauti. Tačiau, anot jo, šiandien atrodo, kad valiutos ir finansų krizė yra neišvengiama. Pagrindinis klausimas – kaip sumažinti neigiamą poveikį šalies viduje ir gretimose šalyse. Argentinos patirtis rodo, kad šio sprendimo vilkinimas prives prie neišvengiamos griūties ir didesnių problemų visame regione.

Vizitinė kortelė

Nourielis Roubini gimė 1959 m. kovo 29 d. Stambule (Turkija) iš Irano kilusių žydų šeimoje. 1982 m. baigė ekonomikos studijas Bocconi (Italija) universitete, 1988 m. Harvardo (JAV) universitete apgynė socialinių mokslų daktaro laipsnį. Dirbo TVF, JAV federaliniame rezervų banke, Pasaulio banke. Prezidento Billo Clintono administracijos kvietimu užėmė vyresniojo ekonomisto postą, vėliau dirbo JAV iždo departamente. Šiuo metu – Niujorko universiteto profesorius.

Nuo 1991 m. savo moksliniuose tyrimuose daug dėmesio skyrė besivystančios ekonomikos šalims. Ypač daug gilinosi į procesus krizes išgyvenusiose Azijos ir Lotynų Amerikos valstybėse.

2006 m. rugsėjį paskelbė prognozes apie JAV artėjančią nekilnojamojo turto kainų burbulo pabaigą. Po to, kai tiksliai numatė JAV kilsiant kreditų krizę, "The New York Times" jį pavadino Daktaru Lemtimi.

2009 m. pareiškė nematantis, kad JAV ir viso pasaulio ekonomika greitai atsigaus. Dėl pesimistinių prognozių kolegos N.Roubini dažnai vadina pranašu.