Vietinės valdžios vadovai bandys įtikinti Vyriausybę imtis teisės aktų peržiūros

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) Vyriausybei perdavė sąrašą teisės aktų, kurie užkerta kelią efektyviai savivaldybių veiklai.

Atlikus savivaldybių apklausą paaiškėjo, kad įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, kurie neleidžia savivaldybėms efektyviai dirbti, yra daugiau kaip šimtas.

Įstatymo naudą parodo praktika

Finansų ir ekonomikos srityje siūloma tobulinti ir keisti 20 teisės aktų, sveikatos priežiūros srityje - 7, socialinės paramos ir švietimo srityse - po 10, vietos savivaldos - 1, savivaldybių administravimo srityje - 35, regioninės plėtros srityje - 1, kitose srityse - 22.

LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, “Kauno dienai” sakė, kad priimant įstatymus ir Vyriausybės nutarimus negalima įžvelgti visų teigiamų ir neigiamų pusių bei galimų pasekmių. “Tik gyvenimas parodo, kaip yra iš tikrųjų”, - sakė jis.

Anot R.Malinausko, pakeisti įstatymai padėtų ne tik savivaldybėms, bet ir visiems žmonėms. “Jeigu matome, kad pakeistas įstatymas nekeistų politinės valios, neprieštarautų Europos Sąjungos normoms, siūlome jį pakoreguoti. Sumažėjus biurokratinių kliūčių visi gyventume lengviau”, - sakė jis.

R.Malinausko teigimu, apklaustos visos 60 savivaldybių. Gautus atsiliepimus apibendrino juristai. “Kiekvienoje savivaldybėje yra savų problemų, bet nemažai jų bendros visur. Mes raginame ir kitas asociacijas pateikti savo pasiūlymus, jie taip pat mato taisytinų įstatymų, kurie sukuria nereikalingus biurokratinius trukdžius”, - sakė meras. Anot jo, pasiūlymas pateiktas dabar, nes šiuo metu kalbama apie būsimus Vyriausybės ir Seimo darbus.

Svarbiausi akcentai - žemė ir mokesčiai

LSA direktorius Sigitas Šiupšinskas “Kauno dienai” teigė, kad gautus pasiūlymus galima skirstyti į dvi rūšis. Vienais siūloma keisti tik įstatymų formuluotes, kitais prašoma principinių pataisų.

“Vieni aktualiausių dalykų - vietinių rinkliavų ir vietinių mokesčių naudojimas bei žemės naudojimas. Europos vietos savivaldos chartijoje numatyta, kad vietos valdžios organai bent dalį finansavimo turi gauti iš vietinių mokesčių ir rinkliavų, kurių dydį nustato patys. Finansų ministerija teigia, kad žemės mokestis, žemės nuomos mokestis patenka į savivaldybių biudžetus, tačiau esmė ta, kad Savivaldybė gali tik mažinti juos savo biudžeto sąskaita, bet negali pati nustatyti mokesčio. Ir rinkliavos, ir mokesčiai naudojami vietos biudžetui formuoti, procesams reguliuoti. Rinkliavas savivaldybės gali įvesti arba ne. Turėtų būti panašiai ir su vietiniais mokesčiais”, - aiškino S.Šiupšinskas.

Kitas fundamentalus siūlymas - žemės valdymo ir naudojimo klausimai. “Dabar, norint pritraukti investicijas, plėsti infrastruktūrą, procese dalyvauja ir savivaldybės, ir apskrities viršininko administracija, ir Vyriausybė. Dažnai dėl komplikuotų procesų investuotojai ieško kitų vietų, kur biurokratiniai klausimai sutvarkomi greičiau. Mes manome, jog miestų žemė turėtų būti perduota naudoti ir valdyti savivaldybėms”, - aiškino S.Šiupšinskas.

Anot jo, sutarimas su centrine valdžia buvo pasiektas. “Aiškinta, kad savivaldybėms tokios teisės bus suteiktos, kai baigsis žemės reforma. Bet kas gali pasakyti, kada tai bus? Kalbama ne apie 1-2 metus. Toks pasakymas - klausimo atidėjimas neribotam laikui”, - aiškino LSA direktorius.

Savivaldybių darbuotojus sunku atleisti

LSA taip pat siekia, kad valstybės įstaigos galėtų savivaldybės tarnautojams nemokamai pateikti reikalingą informaciją apie interesantus. “Į savivaldybes atvykusiems žmonėms patiems reikėtų mažiau gaišti laiko keliaujant po įvairias įstaigas dėl popierių. Juk informacija yra valstybės turtas, kurį reikia efektyviai išnaudoti”, - mano S.Šiupšinskas.

Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius pusiau juokais sakė, kad jam labiausiai trukdo “biurokratus ginantis teisės aktas - Valstybės tarnybos įstatymas”.

“Paaiškinsiu populiariai. Pavyzdžiui, tik komjaunimui vadovavęs asmuo negali vadovauti statybos skyriui, jei nepažįsta net brėžinių. Įstatymai tokie, kad, priėmus darbuotoją, atleisti jį praktiškai neįmanoma. Prieš pusantrų metų tapęs meru paveldėjau ir visą administracijos aparatą, o pakeisti nieko negaliu. Tai ne tik Kauno problema”, - teigė meras.