Lygiai prieš metus šalies valdžia bandė priversti turgaus prekiautojus įsigyti kasos aparatus. Tačiau kilus pasipiktinimo bangai, šios minties atsisakyta. Dabar tokią idėją ėmė piršti stambusis verslas.

Turgus – "pilkoji zona"

Turgaus prekiautojams vėl brukami kasos aparatai – šį klausimą šiandien ketinama svarstyti Finansų ministerijoje. Tokią pačią diskusiją netikėtai surengė ir stambieji verslininkai, kurie sudarė savo darbo grupę. Mėsos ir paukštienos perdirbėjai, prekybininkai pasikvietė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovą Modestą Kaseliauską ir įrodinėjo, kad turgavietėse kasos aparatai būtini.

"Praėjusių metų pavasarį buvo priimti nauji teisės aktai, kurie turėjo sugriežtinti Lietuvos turgaviečių darbo tvarką, tačiau šiandien akivaizdu, kad naudos šios taisyklės neturėjo: kontrolė išliko silpna, iš esmės gaudomi smulkūs pažeidėjai, o šešėlinės ekonomikos mastas auga. VMI vadovai pripažino, kad turgavietės ne be reikalo vadinamos pilkąja zona, čia kyla daug bėdų, nėra efektyvaus prekių kontrolės mechanizmo, pasitaiko piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo atvejų, kitokių pažeidimų", – teigiama mėsos perdirbėjų ir prekybininkų sukurtos darbo grupės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto gamybos sektoriuose klausimams svarstyti atsiųstame pranešime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad VMI, bendradarbiaudama su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pernai šalies turgavietes tikrino 7700 kartų. Pastebėta, kad didelis kiekis mėsos iš Lenkijos atkeliauja per Estiją. Taigi nežinia, kokios kilmės mėsa ją laikyti.

VMI vadovas pripažino, kad apskaitos griežtinimas, kasos aparatų įvedimas turguose būtų geriausias sprendimas.

Užsipuolė smulkiuosius

Mažėjant mėsos perdirbėjų ir prekybininkų apyvartai ir pelnui, šie, regis, nusitaikė į smulkiuosius konkurentus, dirbančius turgavietėse.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko duomenimis, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama 28 kg kiaulienos vienam gyventojui per metus, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, jog vienas Lietuvos gyventojas suvartoja 48 kg. "Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekeivių, mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai", – tikino A.Baravykas.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Gintautas Kniukšta pridūrė, kad pardavėjos, stovinčios už turgaus prekystalių, gauna minimalų atlyginimą ir yra priverstos meluoti pirkėjams, kad parduoda Lietuvos ūkininkų ūkiuose išaugintą produkciją.

"2009 m. paukštininkystės sektoriuje apie 10 proc. mėsos parduota nelegaliai. Padidėjus PVM, paukštienos suvartojimas Lietuvoje sumažėjo nuo 25,5 kg iki 23,5 kg per metus žmogui, krito ir lietuviškos paukštienos kaina. Tai sudaro apie 7 tūkst. t paukštienos. Vartojimas oficialiai mažėja, ir tai reiškia, kad didėja šešėlinės ekonomikos mastas, importuota paukštiena realizuojama turgavietėse nemokant mokesčių", – piktinosi Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas teigė, kad padidinus PVM ir suklestėjus nelegaliam perpardavinėtojų verslui, prekybos įmonės stengiasi kompensuoti nuostolius įvairiais būdais: dažniausiai mažinamas darbuotojų skaičius ir investicijos, apribojama gamyba. Mažiau pinigų sumokama į valstybės biudžetą, įmonės praranda konkurencingumą, kenčia gamintojas ir perdirbėjas, netekę darbo emigruoja Lietuvos piliečiai.

Už konkurentų nugaros

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė, labai nustebo, kad kitos verslo organizacijos staiga vėl į viešumą iškėlė kasos aparatų klausimą.

"Mes nematome jokio pagrindo ir priežasčių, kad turgavietėse būtinai turi būti kasos aparatai. Keista, kad tokį svarbų klausimą svarsto be mūsų. Įtariu, jog taip stambusis verslas siekia mažuosius išstumti iš rinkos! – susijaudinusi kalbėjo asociacijos vadovė. – Suprantu, kad kai šalys kaimynės mėsai yra patvirtinusios lengvatinį PVM tarifą, mūsų įmonėms sunku verstis. Bet kuo čia dėti turgaus prekiautojai?"

Pernai vasarą darbo grupę subūręs G.Kniukšta tvirtino, kad į ją buvo pakviesti ir valstybinių organizacijų, smulkiųjų prekybininkų asociacijos prezidentė. Bet ji tąkart grupės veikloje dalyvauti atsisakė. Dėl to ir šį kartą smulkiųjų prekybininkų atstovai diskusijoje nedalyvavo.

Kontrolės pakanka?

Z.Sorokienė pasiryžusi įrodyti, kad visos šalies turgavietės veikia pagal naujai parengtas taisykles, kurios nuo pernai reglamentuoja griežtesnę priežiūrą ir apskaitą. Esą turgų vadovai veda apskaitos žurnalus, surašo kiekvieną atgabentą produktą, jo kilmės šalį – bet kuri institucija gali patikrinti.

"Prieš du mėnesius turgaus prekiautojai buvo susitikę su kontroliuojančiomis institucijomis ir prieita išvada, kad turgavietėse vykdoma kontrolė yra pakankama. Net ir turint kasos aparatą galima nespausdinti čekių ir nuslėpti daug pajamų. Taip, pažeidimų dar pasitaiko ir turguje, bet gerokai mažiau nei anksčiau", – tvirtino pašnekovė.

Užkliuvo smulkiųjų laisvė

Z.Sorokienė svarstė, kad kitų asociacijų vadovai ne be reikalo vėl prakalbo apie kasos aparatus – šiandien Finansų ministerijoje renkasi dar viena darbo grupė, o susitikimas skirtas problemoms dėl verslo liudijimų aptarti. Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė labai nustebo pamačiusi, kad į darbotvarkę staiga įtrauktas ir kasos aparatų klausimas.

"Šis klausimas keliamas ne be reikalo – turgaus prekiautojai sugeba produkciją parduoti pigiau nei stambieji verslininkai, todėl šie ir pyksta, – priežastį nurodė asociacijos vadovė. – Tačiau jeigu kasos aparatai bus įvesti, žmonės nebedirbs ir turgavietėse. Tuščių vietų yra ir dabar."

G.Kniukšta ginasi, kad didieji konkurentai bando ne kaišioti smulkiesiems pagalius į ratus, o siekia vienodų sąlygų.

"Konkurencinės sąlygos turėtų būti visiems vienodos, o dabar taip nėra – turgaus prekiautojai turi kur kas daugiau laisvės nei kiti verslininkai. Mums tai irgi nerimą kelia, juolab kad apie 65 proc. visos turgaviečių apyvartos sudaro mėsa. Kasos aparatas nekainuoja nė tūkstančio litų. Tai jų tikrai nesužlugdytų", – dienraščiui sakė LMPA vadovas.

Ne pirmas bandymas

Pernai sausį šalies valdžia jau buvo užsimojusi priversti prekiautojus įsigyti kasos aparatus. Taip neva buvo bandoma apsaugoti šalies gyventojus nuo nelegaliai į šalį patenkančios lenkiškos produkcijos. Skaičiuota, kad vien šešėlinė prekyba kiauliena per metus siekia apie 400 mln. litų, į biudžetą nesumokama maždaug 70 mln. litų PVM. Kasos aparatai turgavietėse kainuotų apie 3–4 mln. litų.

Tačiau prekybininkai virkavo, kad toks žingsnis visiškai sužlugdys jų verslą ir atims pragyvenimo šaltinį. Taigi šios minties buvo atsisakyta. Vėliau buvo tikimasi įpareigoti turgavietę eksploatuojančią bendrovę nupirkti ir išnuomoti prekiautojams kasos aparatus, tačiau ši idėja taip pat liko neįgyvendinta. Kovą Vyriausybė pritarė pasiūlymams dėl maisto produktų apskaitos turgavietėse sugriežtinimo.

Turguose atsirado atsakingo asmens pareigybė. Turgaus administracijos atstovas atsakingas už produkcijos apskaitą, turi užtikrinti, kad prekyvietėje būtų laikomasi visų taisyklių. Ties turgavietės vartais atsakingas asmuo turi sutikrinti prekiautojų sąskaitas faktūras ir produkcijos kiekį. Visa tai turi būti registruojama žurnale. Analogišką žurnalą turi pildyti ir prekiautojai.