Kauno valdininkų ir verslininkų interesai vėl prasilenkė 

Tradicija tampančioje miesto savivaldybėje rengiamoje verslo popietėje kol kas tebėra nuobodu. Kauno vicemero Arvydo Garbaravičiaus iniciatyva reguliariai susiburti miesto verslininkams valdininkams neduoda jokių vaisių. Ir užvakar vienintelis pasiūlymas investuoti liko be valdžios atsako.  

Kalba dešimt metų  

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas pasiūlė leisti miesto verslininkams investuoti į privačias automobilių stovėjimo aikšteles miesto centre. “Apie tai, kaip išlaisvinti Laisvės alėjos prieigas nuo automobilių grūsties, kalbama jau dešimt metų, tačiau niekas realiai nevyksta”, - piktinosi M.Rondomanskas.

Pasak jo, Laisvės alėja turi tapti Kauno miesto puikiu traukos centru, patogia vieta verslui. “Gretimos Laisvės alėjai gatvelės verslo požiūriu yra apmirusios, nes nėra kur parkuoti automobilių”, - dėstė rūmų prezidentas.

Pirmą kartą aikštelių idėja nuskambėjo miestui vadovavus Erikui Tamašauskui, kai jo kadencijos metu įvyko panašus verslininkų bei miesto valdžios susitikimas. Tuometiniam merui buvo pateikti pasiūlymai lesti statyti automobilių aikšteles.

“Laisvės alėja bus gyvas, pilnas žmonių, gražus ir klestintis miesto centras ir Kauno simbolis, jei jis bus patogus verslui. Tik tada verslininkai investuos, o žmonėms bus patogu čia atvykti apsipirkti, gauti paslaugas ir maloniai praleisti laiką”, - rašoma laiške, po kuriuo pasirašė stambiųjų miesto įmonių vadovai.  

Galima statyti daugiaaukščius  

Verslininkai siūlo Maironio ir A.Mickevičiaus gatves padaryti vienos krypties, panašiai kaip Vilniuje. Be to, Kęstučio, K.Donelaičio, Gedimino, A.Mickevičiaus, Vasario 16-osios, Maironio, S.Daukanto g., Laisvės alėjos atkarpoje nuo Vytauto pr. iki Karmelitų bažnyčios ant šaligatvio dangos bei Karaliaus Mindaugo pr. įrengti automobilių stovėjimo aikšteles.

Įmonių vadovai įsitikinę, jog Karaliaus Mindaugo pr. galima būtų statyti netgi daugiaaukščius požeminius garažus, panašius į šiuo metu statomus Vilniaus centre, tačiau verslininkų idėjai miesto valdininkai liko abejingi.

Siūloma ir mokesčių už automobilių stovėjimą sistema. Kuo arčiau centro - tuo didesnė kaina, o Karaliaus Mindaugo pr. - ketvirtadalis minimalios kainos.  

Trūksta specialistų išvadų  

Miesto plėtros departamento vadovas Povilas Kuprys teigė girdėjęs siūlymus statyti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę Vienybės aikštėje. Tačiau, pasak jo, ši idėja viešai nebuvo svarstyta, trūksta specialistų išvadų.

M.Rondomanskas pastebėjo, jog keičiantis miesto valdžioms kai kurios verslininkų pasiūlytos idėjos lieka užmirštos, ir jas reikia priminti naujai išrinktiesiems. “Automobilių stovėjimo aikštelės miesto centre - tik idėja, o ne verslo planas. Tačiau tereikia tik kelių milijonų litų, ir ši idėja būtų greitai įgyvendinta”, - pabrėžė jis.  

Vizijos kūrėjų galvose  

Savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Vygintas Grinis verslo popietės metu akcentavo Europos Sąjungos fondų svarbą miesto vystymuisi. Pasak jo, šiuo metu visas jėgas reikia telkti projektų vystymui, nes ateisiančios milžiniškos lėšos bus labai reikalingos miestui bei jo įvaizdžiui.

“Miestui plėtoti reikia tinkamai parengtų projektų, kurie atitiktų ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų reikalavimus. Šiandien jų beveik nėra, kai kurių tėra pavadinimai ar vizijos kūrėjų galvose. Gaila, kad iki šiol tam nebuvo kryptingai rengiamasi, todėl pasekmės bus jaučiamos 2004 - 2006 m., kai atsiras galimybės pretenduoti į ES paramą”, - apgailestavo V.Grinis.

Pasak K.Grinio, Lietuvoje nedaug miestų, kurie iki šiol neturi miesto strateginio plano. “Kaunas šioje srityje labai atsilieka, todėl strateginį planą reikia kuo greičiau parengti ir patvirtinti. Jo rengimo procese privalo dalyvauti visa miesto bendruomenė per savo asocijuotų struktūrų atstovus. Siekiant išjudinti ypač svarbius miesto plėtrai darbus, investicinėms programoms ir strateginiam planui parengti 2003 m. biudžeto projekte numatyta skirti 400 tūkst. Lt”, - teigė valdininkas.  

Turizmo plėtra  

“Važiuodami Savanorių prospektu akivaizdžiai matome, kad miestas atsigauna. Stambioms užsienio ir Lietuvos bendrovėms nuomojami sklypai, statomos prekybos, gamybos įmonės, logistikos centrai”, - pastebėjo V.Grinis. Todėl, jo įsitikinimu, valdžios institucijos turi rūpintis miesto infrastruktūros vystymu, adekvačiai reaguoti į aplinkos pasikeitimus.

Verslo popietės metu šnekėta ir apie neatsiejamą miesto ekonominės plėtros dalį - įvažiuojamąjį turizmą. “Europa ir pasaulis iš naujo atranda Lietuvą ir tuo būtina pasinaudoti plėtojant turizmą Kaune”, - aidėjo gražūs žodžiai iš prelegentų lūpų. Miesto pristatymui tarptautinėse turizmo parodose biudžeto projekte numatyta skirti 27 tūkst. Lt.

Dipolio idėja, Ekonominės plėtros skyriaus vedėjo nuomone, įdomi, apie ją girdėta dar prieš dešimt metų. “Ji Kaunui naudinga tiek, kiek siūlydami savo projektus galėsime spręsti įsisenėjusias Kauno problemas, - tai pietrytinio miesto apvažiavimo statyba, logistikos centrų kūrimas, infrastruktūros plėtra. Bet jei patys neturėsime lygiaverčių pasiūlymų, o priimsime tik tai, kas siūloma iš Rytų, Kaunui naudos bus nedaug. Reikia intensyviau ieškoti tribūnų, iš kurių galėtume pristatyti Kaunui rūpimus klausimus, vizitai į Vilnių turi būti reguliarūs”, - įsitikinęs V.Grinis.