Pasaulio verslo akyse Lietuva gerina savo įvaizdį. Pagal verslo sąlygas mūsų šalis įvertinta geriau nei pernai. Ar iš tiesų Lietuvoje įmonės jau gali lengviau atsikvėpti?

Vakar Pasaulio bankas paskelbė tarptautinio tyrimo "Doing Business 2011" rezultatus. Pagal verslo sąlygas Lietuvai iš 183 valstybių atiteko 23 vieta – tai trimis pozicijomis aukščiau nei pernai.

Paaiškėjo, kad per metus mūsų šalyje sumažėjo verslo mokami mokesčiai (Lietuva reitinge pakilo iš 50 į 44 vietą), pagerėjo sąlygos pradėti verslą (iš 98 į 87 vietą), tačiau vis dar sunku gauti paskolą (nukrito iš 44 į 46 vietą), sudėtingiau prekiauti su užsieniu (nusileido iš 29 į 31), nutraukti verslą (nukrito iš 36 į 39 vietą).

Pasaulio bankas sąlygas įvertino pagal devynis kriterijus: kaip lengva ar sunku pradėti verslą, gauti statybos leidimus, registruoti nuosavybę, gauti kreditą, kaip apsaugomi investuotojai, kaip mokami mokesčiai, kaip reglamentuojama prekyba su kitomis šalimis, kaip laikomasi sutarčių ir kaip sunku ar lengva nutraukti verslą.

Pasaulio bankas užfiksavo, kad per pastaruosius metus Lietuva iš visų tyrime dalyvavusių valstybių įvykdė daugiausia – penkias – su verslo sąlygomis susijusias reformas. Nuo šešių iki trijų dienų sutrumpinta įmonės registravimo procedūra ir supaprastintos kitos įmonių registravimo procedūros. Taip pat įvertintos Lietuvos pastangos gerinti mokesčių mokėjimo administravimą, mūsų šalis paminėta tarp valstybių, greičiausiai reagavusių į ekonominę krizę ir reformavusių nemokumo reglamentavimą.

Ūkio ministerija nepraleido progos pasigirti ir prisiimti dalies nuopelnų. Tačiau ūkio ministras Dainius Kreivys pripažino, kad rezultatas nepakankamas. Jeigu valstybės institucijos rimčiau atliks savo namų darbus, galbūt pavyks pasiekti tikslą – iki 2012 m. patekti tarp 15 valstybių, kuriose palankiausia plėtoti verslą.

Reformos, į kurias atsižvelgė Pasaulio bankas

1. Sutrumpinta įmonės registravimo trukmė.

2. Palengvėjusi mokesčių našta sumažinus pelno mokestį.

3. Sutrumpintas prekių importo laikas įdiegus tam skirtą elektroninę muitų deklaravimo sistemą.

4. Teisės aktų pakeitimai, susiję su atsakomybės sugriežtinimu bankroto administratoriui.

5. Vieno langelio principo įdiegimas registruojant nuosavybę.

Komentarai

Sigitas Besagirskas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Tyrimo "Doing Business" svarbą aptarėme Saulėtekio komisijoje prie Ūkio ministerijos. Buvo nuspręsta judinti tas sritis ir mažinti tą biurokratinę naštą, kuri vertinama "Doing Business" tyrime. Beje, šis tyrimas neatspindi visų verslo aplinkos sričių. Sakykime, verslas turi 100 problemų, o tai, kas buvo padaryta, išsprendė gal tik pusę vienos problemos. Puiku, jog reformų buvo imtasi, tačiau įmonės nejaučia, kad verslo aplinka būtų pagerėjusi. Bendrovės kasdien susiduria su n kliuvinių, kone kasdien paaiškėja, kad atsiranda papildomų biurokratinių reikalavimų, reikia daugiau dokumentų, naujų pažymų ir t. t.

Manau, valstybių vertinimo sistema netobula. Šaliai pakilti keliomis vietomis aukštyn galima ir be ypatingų pastangų. Pavyzdžiui, Danija nusprendė visus darbo jėgos mokesčius nuo darbdavio perkelti ant darbuotojo pečių. Realiai niekas nepasikeitė: darbuotojai gauna tą pačią algą, mokesčius valstybei sumoka darbdavio buhalteris, tačiau formaliai danai pagal darbo jėgos kainą yra vieni pirmųjų Europoje. Toks ir kiti formalūs pokyčiai, kurie realiai nelemia įmonių veiklos, šalims leidžia tyrime atsidurti gerokai aukščiau nei toms valstybėms, kuriose yra geresnis teisinis reglamentavimas. Taigi "Doing Buisiness" indeksas nėra visapusiškai objektyvus. Žinoma, džiugu, kad reitinge pakilome, bet iš tiesų savo kieme dar nepradėjome šluotis.

Daiva Rakauskaitė

Finansų analitikų asociacijos prezidentė

Šis tyrimas labai svarbus. Tai gera proga Lietuvai pasigirti ir akcentuoti pranašumus pasaulyje. Šalys siekia būti matomos, ir norint pritraukti investicijų, svarbu būti kuo aukštesnėje vietoje.

Rodiklis, kad Lietuvoje galima įregistruoti įmonę ne per šešias, o per tris dienas, yra svarus. Šią savaitę paskelbta, kad uždarąsias akcines bendroves bus galima įregistruoti internetu. Taigi Lietuva iš tiesų eina formalių biurokratinių suvaržymų mažinimo linkme. Manau, kad ir mokesčių naštos spaudimas po truputį mažėja, ypač individualusis verslas po garsiosios naktinės reformos turėjo sulaukti palengvėjimo. Taip valstybė skatina gyventojus imtis savo verslo.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad valdžios įvykdytos ir Pasaulio banko įvertintos reformos tėra smulkmena vertinant visą šalies verslo aplinką. Tačiau iš smulkmenų susideda visas paveikslas. Atrodytų, koks skirtumas, įmonė bus įsteigta per tris ar per šešias dienas? Bet verslui ir tos trys dienos daug ką reiškia. Po truputį lengvėja ir kiti biurokratiniai reikalavimai, pavyzdžiui, paprastėja PVM kodo suteikimo procedūra. Tai irgi svarbu įmonėms. Palyginti su ta padėtimi, kuri buvo prieš 15 metų, dabar vienareikšmiškai yra lengviau užsiimti verslu.

Rūta Skyrienė

Asociacijos "Investors' Forum" vykdomoji direktorė

Šis Pasaulio banko tyrimas rodo, kaip lengvai galima įkurti ir nutraukti verslą. Būtent tai vertina ir kiekvienas verslininkas. Apskritai patekti į tokio tyrimo 30-uką jau yra neblogai – vadinasi, Lietuvoje galima nesunkiai imtis verslo. Gerai, kad mūsų valdžia susirūpino šiuo indeksu, nors dar yra ką nuveikti. Pavyzdžiui, Lietuvoje nebūtina įmonei turėti antspaudo, kuris laikomas vienu iš biurokratinių reikalavimų, bet dauguma valstybės institucijų reikalauja, kad dokumentai būtų juo paženklinti. Taigi verslo gyvenime antspaudas tebėra, vadinasi, įmonę įregistruoti užtruks. Jei būtų pakeitusi daugiau tokių elementarių biurokratinių reikalavimų, Lietuva būtų pakilusi dar aukščiau, nes verslo aplinka būtų pagerėjusi. Beje, mokesčių našta, tenkanti mūsų šalies įmonėms, yra visai normali. Kai kurių pokyčių reikia, bet daugiau mokesčių administravimo srityje. Mūsų pagrindinė pastaba – Lietuvoje didelės darbo jėgos sąnaudos, t. y. "Sodros" įmokos. Šią naštą vertėtų perkelti darbuotojams. Iš pradžių tai atrodytų formalumas, tačiau vėliau, manau, augtų vidutiniai atlyginimai. Galbūt tokia sistema paskatintų ryžtis reformai – jeigu atsirastų kaupiamosios sąskaitos "Sodroje" ir žmonės žinotų, kiek yra sukaupę pensijai, būtų vengiama slėpti šiuos mokesčius ir šešėlinės ekonomikos dalis sumažėtų.