Į ažiotažą dėl galimos neskaidrios prekybos bilietais į Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje reaguota it į pasaulio pabaigą.

Vis dėlto šios rūšies spekuliacija net olimpinėse žaidynėse – seniai įprastas reiškinys ir kol kas niekam nepavyko jo pažaboti.

Įtaria tūkstančius

Kovo 15 d. startavo prekyba bilietais į 2012 m. Londono olimpines žaidynes, bet jau dviem dienomis anksčiau britų policija suėmė didelę grupę asmenų, įtariamų nelegaliu olimpinių bilietų platinimu.

Oficialiame pranešime teigiama, kad policijos akiratyje iš viso yra maždaug 1000 Londono ir kitų Didžiosios Britanijos miestų gyventojų, aktyviai įsitraukusių į šį kriminalinį verslą.

Legalių bilietų kainos į įvairius olimpiados renginius – nuo 20 iki 2012 svarų (maždaug nuo 80 iki 8100 litų).

Juodojoje rinkoje paklausiausi ir, atsižvelgiant į vietą sporto arenoje, gerokai brangesni – bilietai į atidarymo ir uždarymo ceremonijas, finalines lengvosios atletikos, plaukimo, futbolo, teniso varžybas.

Pažiūrėti krepšinio rungtynes kainuos nuo 20 svarų grupės varžybose iki 425 svarų finale (apie 1700 litų).

Apgavo už milijonus

Skeptikų nuomone, kova su spekuliantais – beprasmė. Bilietų perpardavinėtojai įžūlumo viršūnę buvo pasiekę 2000-aisiais Sidnėjaus olimpiadoje, kai savo kioskelį, kuriame prekiavo netgi ne originalais, bet klastotėmis, buvo įkūrę tiesiog olimpinio parko teritorijoje.

2004-aisiais Atėnų žaidynių organizatoriai užmerkė akis ir smogė progrindininkams netikėtu būdu – moksleivius, studentus, bedarbius, pensininkus, neįgaliuosius įleisdavo į stadionus ar sales veltui arba už simbolinį mokestį.

Į 2008-ųjų Pekino olimpiadą legaliai buvo galima įsigyti 6,8 mln. bilietų ir, kaip pabrėžė Kinijos sporto strategai, visi jie buvo parduoti.

Vis dėlto iki šiol tebeieškomi vienos JAV veikusios interneto svetainės įkūrėjai, sugebėję „išplatinti“ neegzistuojančių bilietų už beveik 50 mln. JAV dolerių ir apdūmę akis tūkstančiams į Kiniją susiruošusių Australijos, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Japonijos piliečių ir privertę iš nevilties rautis plaukus šimtus turizmo agentūrų.

Budrumas – privalomas

Nuo kovo 1 d. galima rezervuoti bilietus į 2012 m. Europos futbolo čempionato turnyrą, kuris vyks Lenkijos ir Ukrainos stadionuose.

Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) paskelbė preliminarius skaičius: bilietus, kurių kainos – nuo 30 iki 600 eurų (maždaug nuo 104 iki 2075 litų), jau rezervavo beveik pustrečio milijono ištikimų sporto karaliaus gerbėjų.

Vos prasidėjus UEFA akcijai, internete atsirado antra tokio paties dizaino svetainė, siūlanti „be jokių rūpesčių“ įsigyti bilietą į bet kurias „Euro 2012“ rungtynes.

2010 m. pasaulio futbolo čempionato finalo turnyro šeimininkės Pietų Afrikos Respublikos (PAR) sporto vadovai pripažino, kad neturi tikslių duomenų apie nelegalią prekybą bilietais, tačiau nenutylėjo: šalies biudžeto pajamos galėjo būti gerokai solidesnės, jei būtų pavykę sutramdyti spekuliantus.

Bilietai į niekur

Sutramdyti? Kaip? Netgi visagalė Rusijos milicija neturi receptų, kaip užnerti apynasrį legendinio Ostapo Benderio mokiniams.

2008 m. į Maskvoje vykusį UEFA čempionų lygos finalą, kuriame susitiko „Manchester United“ ir Londono „Chelsea“ vienuolikės, buvo parduoti keli tūkstančiai bilietų, kuriuos nusipirkę futbolo aistruoliai liko it musę kandę, nes paklojo po beveik 1730 litų už pigiausias klastotes, neva garantavusias įėjimą į Lužnikų stadioną.

Pernai Italijos policija demaskavo 35-erių veikėją, kuris uždirbo beveik pusę milijono litų, pardavęs muilo burbulų – neegzistuojančių turistinių paketų į Madride vykusį Čempionų lygos finalą.

Italo įkurta firmelė kelialapį nusipirkusiems didžiojo futbolo aistruoliams siūlė tokią programą: kelionę lėktuvu pirmyn ir atgal į Ispaniją, viešbutį Madrido centre ir bilietą į Milano „Inter“ ir Miuncheno „Bayern“ mačą.

„Klientams jis net įteikdavo po dovanėlę – kopijavimo aparatu padaugintą Čempionų lygos finalo programėlę“, – stebėjosi Italijos policijos pareigūnai.