Jis gali teigti, jog yra prisidėjęs prie svarbiausių Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos pergalių. Tai – buvęs dainininkas Juozas Liesis. Jis kartu su grupe „B'Avarija“ buvo sukūręs dainą „Mes čia!“, kuri du sezonus buvo sostinės ekipos himnu.

Šiuo metu 39 metų klaipėdietis dirba radijo stotyje „Laisvoji banga“, kur veda laidą „Apie Televiziją“.

„Man patinka kovojantys „bachūrai“ ir „chebros“. Jiems gali nesisekti, juos gali triuškinti, bet, kol jie kovos, mano pagarba juos persekios kaip šešėlis. Pavyzdžiui Arvydas Macijauskas – man visada liks kaip niekada nepasiduodantis akiplėša. Pagarba jam“, – tinklalapio „BasketNews.lt“ rubrikai „Iš tribūnos“ tvirtino Liesis.

Rubrika „Iš tribūnos“ su Liesiu kalbėjosi apie mėgstamiausias komandas ir krepšininkus, vaikų perspektyvas krepšinyje, meilę Lietuvos krepšiniui, rungtynių žiūrėjimo ypatumus bei kitus dalykus.

– Kokią vietą jūsų gyvenime užima krepšinis? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Liesio.

– Krepšinis, kaip ir kerlingas, mano gyvenime neužima jokios vietos. Esu tikras, jei nebūtų šių sporto šakų, žemė nepradedu judėti trikampe trajektorija ar medžių šakos apipintų mėnulį.

Krepšiniui skiriu tik tiek laiko, kiek rodo Eurolygą ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalus per televiziją bei Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) apžvalgas internete. Smagu pergyventi dėl lemtingų metimų paskutinėmis sekundėmis ar linguojant galvą ištart „jo...“ po gražaus komandinio žaidimo akimirkų. Tačiau, jei to nebūtų, surasčiau kuo užpildyti atsiradusias kelias valandas per savaitę (šypsosi – red.).

– Socialinėje erdvėje matome, jog domitės šių dienų aktualijomis. Ar sekate visus svarbiausius Lietuvos komandų ir krepšininkų pasirodymus?

– Jokios tyčios ar didelių pastangų mano stebėjimuose nėra. Užkliūna akis – pasidžiaugiu. Ypač kai laimi mano mėgstamos komandos ar įspūdingai pasirodo man patinkantys atletai.

Dažniausiai pastebiu – Kauno „Žalgirį“, Majamio „Heat“, Klaipėdos „Neptūną“, Vilniaus „Lietuvos rytą“, LeBroną Jamesą, Joną Valančiūną, Martyną Pocių, Simą Jasaitį ir Arvydą Sabonį. Man patinka kovojantys „bachūrai“ ir „chebros“. Jiems gali nesisekti, juos gali triuškinti, bet, kol jie kovos, mano pagarba juos persekios kaip šešėlis. Pavyzdžiui Arvydas Macijauskas – man visada liks kaip niekada nepasiduodantis akiplėša. Pagarba jam.

– Kokia, jūsų nuomonė, yra geriausia krepšinio naujiena ar įvykis šį sezoną?

– Joanas Plaza. Ar reikia komentarų? (šypsosi)

– Jūsų gimtojo Klaipėdos miesto reprezantacinė komanda „Neptūnas“ pirmą kartą klubo istorijoje žaidė VTB Vieningoje lygoje, o LKL turnyro lentelėje su „Prienais“ pasidalijo trečią ir ketvirtą vietas. Ar domitės „Neptūno“ aktualijomis?

– Tikrai ne tiek, kiek „Žalgiriu“ ar „Heat“, bet visi ryškesni „Neptūno“ ar bent Martyno Mažeikos bei Deivido Gailiaus pasirodymai prabėga per mano akių vyzdžius.

– Auginate du vaikus – Meilę ir Rojų. Ar neketinate leisti jų į krepšinio treniruotes?

– Taip, Meilei ir Rojui labai patinka judesys, sportas, kamuoliai. Jie nori užaugti dideli, stiprūs. Sūnus dažnai su manimi ūgiu matuojasi. Manau, kad jiems būtų saugiau žaisti pokerį. Bet matydamas jų azartą neabejoju, kad ne vieną priešininką jie nuskriaus ir krepšinio aikštelėje.

– Pastaruoju metu padaugėjo kalbų, jog Lietuva nebeturi teisės save vadinti krepšinio valstybe. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Jei ta teisė atimta ar niekada nebuvo duota tada aišku, kad neturi. (šypsosi)  Man vienodai, kaip kas ką vadina. Man krepšinis patinka ir man to užtenka.

– Dažnai deklaruojate meilę Lietuvai, o ar meilė Lietuvos krepšiniui taip pat didelė?

– Kasmet deklaruoju pajamas ir turtą. Nėra jos įspūdingos. Teks laukti kol vaikai užaugs (šypsosi). Myliu Lietuvą ir tiek. Patinka man lietuviška krepšinio mokykla, bet patinka ir ispaniškas krepšinis. Man svarbu, kad Lietuvos krepšininkams sektųsi, kad komandos laimėtų, kad rinktinė kovotų, jei tai yra meilė Lietuvos krepšiniui... Tada ji tokia pat didelė kaip ir Lietuva.

– Esate išbandęs dainavimą, šokius, dviračių sportą, jogą ir kitas veiklas. Ar įmanoma jus išvysti krepšinio aikštelėje?

– Jūs puikiai informuotas! Dar mėgstu orientavimosi sportą, karatė ir „Alias“. Krepšinį esu žaidęs, bet buvau per geras net ir atsarginių suoleliui (šypsosi).

– Spalio mėnesį vedėte treniruotes „Samsung kartos“ vaikams. Ar tokie renginiai jaunimui duoda realios vertės?

– Praėjusių metų pabaigoje kelis kartus mačiau jaunus, krepšinio žinių ištroškusius žmones. Jie kartu su geriausiais Lietuvos krepšinio specialistais važinėjo per žinomiausias šalies krepšinio arenas. Man patiko krepšinio ištroškusios jų akys ir užsidegimas būti geresniais krepšininkais, nei yra. Ką jie gaus iš tokių treniruočių tikrai nežinau, tačiau organizatoriai darė viską, kad ten susirinkę augantys krepšininkai gautų geriausią, ką turi Lietuva.

– Kokie jūsų krepšinio rungtynių žiūrėjimo ypatumai sėdint prie televizoriaus? Arenoje?

– Nesvarbu kur, svarbiausia rėkti ir švilpti. Esu labai triukšmingas žiūrovas. Krepšinį žiūriu baruose, galbūt todėl mano kaimynai yra laimingiausi žmonės pasaulyje – neturiu televizoriaus.

– Su grupe „B'Avarija“ prieš 2004 m. Atėnų olimpines žaidynes buvote sukūrę dainą „Dabar arba niekada!“. Ar tai krepšinio himnas? Kaip kilo idėja sukurti šią dainą?

– Daina „Dabar arba niekada!“ buvo oficiali Lietuvos olimpinė daina, su ja Virgilijus Alekna laimėjo antrąjį auksą. Tačiau ji netapo Lietuvos krepšinio daina nes Marijono Mikutavčiaus „Trijų milijonų“ jau niekas, niekada iš naujo nebesukurs. Su krepšiniu daugiau bendro turi daina „Mes čia!“. Ji du sezonus buvo „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos himnu. „Lietuvos rytas“ su ja tapo čempionais. Dar kažkur turiu nuotrauką (šypsosi). Nuotrauką turiu ir iš legendinės Kauno halės, kai prieš „Žalgirio“ rungtynes su beveik 7 tūkstančiais dainavome Lietuvos himną. Buvo UCH!

– Kas lengviau? Dainuoti ar žaisti krepšinį?

– Lengviausia gerti jogurtą.

– Lapkričio 6 d., kartu su jumis yra gimęs ne tik Deividas Zvonkus, bet ir treneris Nevenas Spahija bei NBA krepšininkas Lamaras Odomas. Ar domitės šiais krepšinio pasaulio atstovais?

– Nežinojau, kad Nevenas ir Lamaras gimę šią ypatingą dieną. Bet, kad ji būtų ypač reikšminga Lietuvos ir pasaulio istorijoje užteko ir mudviejų su Zvonkumi. Nemėgstu susireikšminimo.

– Ką rinktumėtės į savo komandą? Joną Valančiūną ar Donatą Motiejūną? Kodėl?

– Esu Valančiūno fanas ir labai sergu už Donatą. Jonas atrodo labiau atsipalaidavęs, o Motiejūnas atrodo, kad nori kažką įrodyti, o ne mėgautis žaidimu. Tad treniruotėse pasistumdyčiau su sunkiuoju kraštu, bet į rungtynes kviesčiausi „centrą“ – žinau, kad su juo geras laikas garantuotas!

„B'Avarija“ – Mes čia:

„B'Avarija“ – Dabar arba niekada: