Lietuvos futbolo federacija (LFF) su partneriais pristatė pirmuosius šalies futbolo strategijos kūrimo etapų rezultatus.

Tai - daugiau kaip 1000 futbolo specialistų ir visuomenės atstovų anketomis pateiktų vertinimų ir pasiūlymų apibendrinimas.

„Per pastaruosius metus mūsų organizacija labai išaugo: išsiplėtė vykdomų projektų mastas, dirbančių žmonių skaičius, veiklos kryptys. Atėjo laikas nusibrėžti aiškias veiklos kryptis, kurios neapsiribotų tik 1-2 metų taktiniais planais. Norime, kad 2020 metais futbolas būtų populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka ir norime to siekti su visais futbolo bendruomenės nariais kartu“, - sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

Šį rudenį buvo atliktas Lietuvos futbolo įvaizdžio ir esamos situacijos tyrimas. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis respondentų: LFF ir jos nariai, futbolo klubai ir akademijos, bendrojo lavinimo mokyklos. Anketa taip pat buvo paskelbta ir viešai.

„Tyrimų rezultatai rodo, jog didžiausia problema yra informacijos apie esamą futbolo situaciją trūkumas. Daugelio respondentų vertinimai grindžiami praeitimi - buvusiomis pergalėmis dar sovietiniais laikais ir po to atėjusiu nuosmukiu bei įvykiais Lietuvos futbole prieš daugiau kaip dešimt metų. Įsitikinome: nors Lietuvos futbole yra nemažai realių pozityvių pokyčių, su jais visuomenė menkai susipažinusi“, - teigė tyrimą atlikusios bendrovės „TMD Partners“ konsultantas Darius Pietaris.

D.Pietario teigimu, tarp didžiausių Lietuvos futbolo pasiekimų įvardijamos „Žalgirio“ pergalės SSRS čempionate, Lietuvos rinktinės ir stipriausių klubų laimėjimai. Nemažai respondentų atkreipė dėmesį į gerėjančią futbolo infrastruktūrą, nacionalinės futbolo akademijos įkūrimą, licencijavimo tvarką, leidusią pasiekti aukštesnį klubų profesionalumo lygį.

„Daugelis dalykų, kuriuos siūlo tobulinti respondentai, tiesiogiai susiję su didesniu valstybės dėmesiu sportui: infrastruktūros plėtra, stadionų kokybės gerinimau, finansavimo didinimu. Įdomus ir faktas, kad net 86 proc. respondentų futbolą vertina kaip patraukliausią laisvalaikio praleidimo formą, o absoliuti dauguma futbolą vadina mėgiamiausia sporto šaka“, - sakė D.Pietaris.

L.Varanavičiaus teigimu, tyrimas leido ne tik pasitikrinti tam tikras hipotezes, bet nubrėžti ir pirmąsias strategines kryptis. „Išskyrėme keturias pagrindines: masiškumo skatinimas, profesionalumo didinimas, futbolo kultūros ugdymas ir infrastruktūros gerinimas. Tikimės šias gaires iki gegužės mėnesio aptarti su visais Lietuvos futbolo dalyviais regionuose ir jau gegužę pasitvirtinti realius veiklos planus“, - teigė LFF prezidentas.

Įvertinus specialistų bei visuomenės pasiūlymus, užsibrėžti gana ambicingi planai. Siekiama, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų bent po vieną vaikų futbolo komandą, kas ketvirta moteris žaistų futbolą, per savaitę bent kartą kiekvienas vaikas mokyklose žaistų futbolą, licencijuotų klubų skaičius visose lygose būtų 200, o kiekvienas profesionalus klubas turėtų 15 komandų.

“Pamirškime žodį „komanda“. Mūsų siekis, kad Lietuvoje gimtų klubinė kultūra - veiktų futbolo klubai, turintys kad ir 30 komandų, kurie burtų aplink save vaikus,  jaunimą, profesionalius sportininkus, sirgalius - būtų bendruomenės traukos centrai. Ir tai ne fantazijos, kai kuriuose Lietuvos miestuose taip jau yra“, - sakė L.Varanavičius.

Vienas svarbiausių uždavinių - infrastruktūros vystymas. Siekiama, kad būtų bent 2 reprezentaciniai stadionai rinktinės susitikimams, apie 30 stadionų A lygos varžyboms, kiekvienas mažesnis miestelis taip pat turėtų stadioną, o visoje Lietuvoje būtų apie 15 maniežų ir bent 6 futbolo akademijos (internatai).

“Tai visiškai realūs skaičiai. Aišku, juos dar tikslinsime diskusijose su futbolo bendruomene regionuose, tačiau jau šiandien turime beveik 18 A lygos reikalavimus atitinkančių stadionų, 3 maniežus, jei ne krizė - turėtume bent 3 futbolo akademijas, o beveik kiekviename miestelyje yra futbolo aikštės, į kurias investavus šiek tiek lėšų jos taptų tinkamos žaidimui“, - pabrėžė L.Varanavičius.