Ne veltui bienalės organizatoriai tranzitą pasirinko kaip raktinį žodį. Astronomijoje tranzitas reiškia vieno dangaus kūno judėjimą per kitą. Tai nuolat kintanti, judanti būsena, susijusi su laiku. Šiuolaikiniame erdvėlaikyje, kuris, atrodo, jungia skirtingas pasaulėžiūras, prieštaringus laikotarpio vyksmus, tranzitas paradoksaliai desinchronizuoja laiką – prarandame laiko pojūtį.

1-oji Klaipėdos bienalė siejasi tiek su šiuolaikybe, tiek su Klaipėda kaip saulėlydžių miestu. Tai tranzitinis reiškinys, kuris suteikia galimybę patirti planetos bei asmeninio laikų ir meno lauko sankirtas. Šiuolaikybėje planetos gyvenimas ir asmeninis laikas ne taip jau ir atitolę vienas nuo kito, o menas – tai būdas išgyventi išorinio ir vidinio pasaulio tektoninių plokščių judėjimą. Klaipėda taps ta erdve, kurioje viešasis diskursas susidurs su asmeniniu, sąvoka virs kūnu, o queer bendruomenės nariai pasitelkdami meno kalbą tars: „Aš esu.“

Ekopolitiniai diskursai apie gamtos pusiausvyrą

Klaipėdos bienalėje bus keliami svarbūs ekologiniai klausimai apie santykį tarp valstybės ekologinės politikos ir gamtos gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą besitęsiančios industrializacijos laikais – ar perėjimas iš natūralios pasaulio tvarkos į urbanistinę struktūrą gali būti sėkmingas?

Berlyne, Vienoje ir Tbilisyje gyvenančios ir kuriančios eseistės, kino kūrėjos Teklos Aslanishvili filmų trilogijoje „Kalnas kalbasi su jūra“, kuri bus rodoma Klaipėdos bienalėje rugsėjo 6 d., atskleidžiami infrastruktūros kaštai ir poveikis Pietų Kaukazo regione – nuo kalnų iki Juodosios jūros. Čia taip pat analizuojamos tokios iniciatyvos kaip Europos Sąjungos projektas tiesti aukštos įtampos elektros liniją po Juodąja jūra.

Infrastruktūra menininkei tampa terpe apmąstyti ne tik technologinius procesus, bet ir industrinius lūžius, galios pasiskirstymą tarp vyriausybių, bendruomenių ir gamtinių kraštovaizdžių. Ypatingas dėmesys skiriamas pietvakarių Sakartvelui – regionui, kuriame nekontroliuojamas kriptovaliutų kasimas išbalansuoja energetikos sistemas ir ardo socialinius ryšius, o užtvankos trikdo ekologinę pusiausvyrą. Šiose struktūrose atsiveria nematomos, ginčytinos realybės, atsirandančios kartu su žemės infrastruktūros pertvarkymu.

Ne tik konceptualusis, bet ir kūniškasis menas

Dauguma bienalės kūrinių buvo sukurti anksčiau, tačiau bienalės metu bus siekiama jiems suteikti naują kontekstą ir prasmę. Tokiu būdu prasmė irgi pereina per tam tikrą tranzitą. Manoma, kad platesnė ir jaunesnė Klaipėdos auditorija nebus susipažinusi su šiais darbais, o meno senbuviams bus galima išvysti ir vien šiai bienalei kurto meno.

Rugsėjo 5 d., per renginio atidarymą, pasirodys tarp Vilniaus ir Bombėjaus kurianti tarpdisciplininė menininkė Malka Sultan. Jos performatyvią vakarienę žiūrovai galės ne tik stebėti, bet ir joje dalyvauti – tapti meno dalimi. Maistas čia taps ritualine priemone – jis skatins buvimą čia ir dabar, pripildys erdvę, tirpdys atstumus ir pradės bienalę kaip įkūnyta ceremonija.

Kopenhagoje gyvenantis švedų vizualusis menininkas Aske Thibergas rugsėjo 6 d. pristatys šokio performansą „Buvimo vieta“, paremtą minimalistinėmis, pasikartojančiomis skaitmeninėmis melodijomis, susipinančiomis su įrašais iš viešųjų internetinių garso bibliotekų. Kūrinys įkvėptas Locking – šokio stiliaus, atsiradusio aštuntajame dešimtmetyje kartu su funk muzika. Šiame pasirodyme abejinga veido išraiška ir judesio, garso pasikartojimas trina ribą tarp žmogaus ir mašinos. Kiekvieną gestą inicijuojantys garsiniai kilpiniai signalai kelia klausimą, ar menininkas reaguoja į muziką, ar pati muzika valdo kūną, paversdama jį automatizuotu avataru.

Dėmesys LGBTQIA+ bendruomenei

Šiuolaikinio pasaulio kontekste menas yra neatsiejamas nuo seksualinių ir kultūrinių mažumų, kurios visuomenėje įgyja vis stipresnį balsą. Šįkart Klaipėdos bienalėje rugsėjo 13 d. savo performansus rodys LGBTQIA+ bendruomenės nariai iš Lietuvos ir pasaulio.

Viena iš jų – Vilniuje kurianti menininkė, savo praktikoje jungianti videokūrinius, tekstą, performansą ir kalbos tyrimus, Agnė Jokšė. Naujas A. Jokšės tekstinis performansas „Nori, ko neturi” – tai patyriminė kelionė, inspiruota menininkų santykio su Vakarų Lietuvos LGBTQIA+ bendruomene bei jos pasakojimais. Nebinarinė anininkinė kalba (lyties aspektu decentralizuota lietuvių kalba), kuria sukurtas šis tekstas, yra svarbi programinė Jokšės kūrybos priemonė ir tikslas. Šią kalbą menininkė kūrė inspiruota žemaičių tarmės.

Adamas Christensenas – Londone gyvenantis tarpdisciplininis menininkas, kuriantis tekstilės, muzikos, instaliacijų ir performanso srityse. Jo kūryba paremta asmenine patirtimi, kurioje susipina kasdienybės teatrališkumas ir emociniai išgyvenimai. Christensenas kuria dainų tekstus ir atlieka juos pasitelkdamas ekstravagantišką, paties susikurtą drag įvaizdį. Jo performansas bus rodomas ir Klaipėdoje Bienalės metu.

Klaipėdos bienalės atidarymo ir antrojo savaitgalio programa:

Rugsėjo 5 d.

17.30 val. Pirmosios Klaipėdos bienalės ,,Saulėlydis kas dvejus metus‘‘ atidarymas (KKKC Parodų rūmai, Didžioji Vandens g. 2).

19 val. Malka Sultan ,,Saulėlydis kas dvejus metus – performatyvi vakarienė’’ / ,”Sunset Every Two Years – Performative Dinner’’ (KKKC Parodų rūmų kiemas, Didžioji Vandens g. 2 , įėjimas iš Aukštosios g. pusės).

Nuo 21 val. Vakarinė dalis su atlikėja Matilda (aka Kamilė Krasauskaitė) („CAPE Šiaurinis“, Danės g. 1).

Rugsėjo 6 d.

16 val. Filmo „Kalnas kalbasi su jūra“ peržiūra. Režisierė Tekla Aslanishvili („Arlekinas“, Bangų g. 5A).

17–17.45 val. – Pokalbis su menininke Tekla Aslanishvili („Arlekinas“, Bangų g. 5A).

18 val. – Askės Thibergo šokio performansas „Buvimo vieta“ (Kultūros fabrikas (KUFA), C salė, Bangų g. 5A).

Rugsėjo 13 d.

17.30 val. Agnė Jokšė, meninis skaitymas, (Senasis turgus, Turgaus a. 5, Klaipėda)

19 val. Adamo Christenseno performanas, (Jono kalnelis, Grįžgatvio g. 4, Klaipėda)

Meninink(i)ų sąrašas: Gabrielė Adomaitytė, Matti Aikio, Bernardas Aleknavičius, Madeleine Andersson, Tekla Aslanishvili, Arūnė Baronaitė, Nina Beier, Vitalijus Butyrinas, Adam Christensen, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Dovilė Dagienė, Vytautas Daraškevičius, „Doooooris“, Milda Drazdauskaitė, Irena Giedraitienė, Henrikas Gulbinas, Karla Gruodis, Vidmantas Ilčiukas, Agnė Jokšė, Edith Karlson, Joachim Koester, Algimantas Kunčius, Česlovas Lukenskas, Paulius Makauskas, Simon Dybbroe Møller, Paulina Mongirdaitė, Katja Novitskova, Vitalija Petraitytė, Rodion Petroff, Emilija Povilanskaitė ir Clara Schweers, Romualdas Požerskis, Liudvikas Ruikas, Janina Sabaliauskaitė, Julija Skudutytė, P. Staff, Marija Sučilaitė, Malka Sultan, Veronika Šleivytė, Virgilijus Šonta, Aske Tiberg, Viktor Timofeev, Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas, Raimundas Urbonas, Lesia Vasylchenko ir kiti.

Bienalės organizavimo komanda: Komisaras: Liudas Andrikis. Kuratorius: Valentinas Klimašauskas. Kuratoriaus asistentė: Viktorija Misiulė. Architektė: Gabrielė Černiavskaja. Prodiuserė: Žana Jegorova. Koordinatorės: Justina Trapokaitė, Gabija Savickaitė. Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas. Komunikacija: Dora Žibaitė. Edukacinės programos kuratorė: Daura Polonskytė. Edukatorės: Aurelija Šiuškaitė, Jolanta Uktverytė. Tekstų autorė: Banga Elena Kniukštaitė. Lietuvių kalbos redaktorė: Dangė Vitkienė. Vertėjai: Alexandra Bondarev, Paulius Balčytis. Anglų kalbos redaktorė: Gemma Lloyd. Techninis įgyvendinimas: Robertas Laugalys, Tomas Tarvydas, Vaclovas Leikus, Audronius Žemgulys, Rimantas Zaleckas. Apšvietimas: Justas Bø.

Bienalę finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė; Lietuvos kultūros taryba; Danijos meno fondas.

Pagrindinis partneris: Šiuolaikinio meno centras (Vilnius).

Partneriai: „Arlekinas“, Baroti galerija, „Forum Cinemas“, Šeiko šokio teatras, Prano Domšaičio galerija, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „LTG Infra“, Klaipėdos „Akropolis“, Viešbutis „Rėja“, „Meno avilys“, „Sinematika“, „Musangas“.

Informaciniai partneriai: „Jūra / Meer / Sea“ , „Kultūros uostas“, „Kultūrpolis“.

Rėmėjai: „Stemma Group“, „VMG group“, „Vakarų laivų gamykla“.

Dėkojame: visiems dalyvaujantiems menininkams ir menininkėms, galerijai „Meno niša“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, MO muziejui, Lietuvos jūrų muziejui, Kupiškio etnografijos muziejui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui, „Klaipėdos kultūros fabrikui“ (KUFA), taip pat Skirmantei Kvietkauskienei, Dainiui Raupeliui, Vasilijui Safronovui, Arūnui Balčiūnui, Mindaugui Žiliui, Vsevolodui Kovalevskij, Editai Arlauskei, Mikalojui Urbonui, Laimai Andriekienei.