Šitas, Kitas ir Anas

Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, 12 ir 18.30 val. Koncertų salė kviečia apsilankyti teatralizuotame koncerte šeimai „Šitas, Kitas ir Anas“.

Šitas, Kitas ir Anas – tai trys geriausi draugai, kurie kartu kuria jiems patinkančią muziką. Vieną dieną jie nusprendžia dalyvauti Geriausios dainos konkurse. Noras laimėti konkursą, būti pripažintais ir žinomais draugus išskiria. Nors kiekvienas tiki savo sukurta daina ir siekia laimėjimo, jie susiduria su tam tikrais sunkumais ir iššūkiais. Kaip negalvoti vien tik apie save? Kaip neužsidaryti savo kambaryje ir mokėti išsaugoti tikrą draugystę? Tokie klausimai yra aktualūs kiekvienam jaunam žmogui, ne tik norinčiam kurti ir atlikti savo muziką, bet ir žengiančiam pirmuosius savarankiškus žingsnius.

Teatralizuotame koncerte „Šitas, Kitas ir Anas“ skambės autorinės pačių atlikėjų – Kristupo Biržiečo ir Gyčio Šimelionio – kurtos dainos pagal Juozo Erlicko, Justino Marcinkevičiaus, Teofilio Tilvyčio, Violetos Palčinskaitės ir kitų poetų eiles. Šiuolaikiškai, drąsiai ir paprastai kalbantys jaunosios kartos aktoriai siekia sudominti savo bendraamžius, paskatinti kurti ir laisvai kalbėti jiems aktualiomis temomis. Kartu su aktoriais scenoje muzikuos Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio. Koncerto režisierė – Evelina Šimelionė.

Užmirštos dainos

Birželio 3 d. 18.30 val. skambės Klaipėdos choro „Aukuras“ koncertas „Užmirštos dainos“. Jo programą sudaręs ir diriguosiantis šio choro meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas pasakojo: „Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvos chorai aktyviai dalyvaudavo tarptautiniuose chorų konkursuose. Į dažno konkurso programą reikėdavo įtraukti šiuolaikinį savo šalies kompozitoriaus kūrinį. Lietuvos kompozitoriai – Jonas Tamulionis, Algirdas Martinaitis, Nijolė Sinkevičiūtė, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas ir kiti – tuo laikotarpiu kūrė nemažai chorinės muzikos. Kompozicijos, kurtos chorų konkursams, yra gana sudėtingos, ne visiems chorams įmanoma jas atlikti, todėl po kurio laiko jos užsimiršo. Tačiau tai yra chorinės muzikos pakilimo laikotarpio kūriniai, kuriuos verta prisiminti, ir jie verti, kad skambėtų koncertų salėse.“

Klaipėdos koncertų salėje reziduojantis choras „Aukuras“ susibūrė 1993 m. Jis yra 14-os tarptautinių konkursų laureatas. Dauguma šių konkursų buvo laimėti A.Vildžiūno minėtu laikotarpiu, kuris sutapo su pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais ir pasižymėjo svariais tiek chorinės muzikos kūrybos, tiek atlikimo pasiekimais tarptautiniu mastu.

Koncerte dalyvaus liaudies instrumentų orkestro „Trimitatis“ instrumentinė grupė, vadovaujama Anatolijaus Tumanovo.

Neurologinė opera

Į Klaipėdos koncertų salės sceną birželio 9 d. 18.30 val. sugrįš pasaulinio garso britų kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“. Jos pastatymui savo kūrybines pajėgas sujungė „Kosmos Theatre“, teatras „Utopia“ ir Klaipėdos koncertų salė. Praėjusį rugsėjį šios šiuolaikinės operos lietuviška premjera prasidėjo festivalis „Permainų muzika“, pradėjęs naują Klaipėdos koncertų salės sezoną.

Britiškojo minimalizmo atstovas, pripažintas kino ir teatro muzikos autorius M.Nymanas operą sukūrė remdamasis britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga. Kūrinį galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus-paciento, turinčio vizualinę agnoziją (mentalinį aklumą), ligos tyrimo istorija. Pagrindinį veikėją ligoje gelbsti muzika – būtent garsai ir melodijos padeda jam atpažinti aplinkinį pasaulį ir jame gyventi.

O.Sacksas apie M.Nymano operą sakė: „Tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje.“

Operos režisierius „Kosmos Theatre“ meno vadovas Žilvinas Vingelis teigė: „Šios kamerinės operos sceninė versija – tai vizualinė ir garsinė laike kintanti gyvoji instaliacija, įtraukianti į savo pasakojimą gyvą muzikinį atlikimą, solistų darbą, lėlių teatro ir videotransliacijos sprendimus. Siužetas, tyrinėjantis garso ir vaizdo percepciją ir mentalinį aklumą, siūlo pažvelgti į sceninį veiksmą nemonumentaliai, mobiliai, kameriškai, dinamiškai, net siurrealiai. Operos siužete nėra nieko, kas įprasta klasikinių operų siužetams, o į metaforines aukštumas O.Sackso istoriją perkeliantis didingas M.Nymano minimalizmas kreipiasi į tą žmogiškosios būties dalį, kuri mumyse priima ir suvokia aplink esančią tikrovę. Kuo mes tampame, kai mūsų protas pasaulį ima priimti kitaip, nei jį priima aplinkiniai? Ar tikrovė yra viena visiems, ar kiekvienas matome savąjį tikrovės atvaizdą?“

Operą atliks solistai Gunta Gelgotė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Kšištofas Bondarenka (bosas), Klaipėdos kamerinis orkestras, Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Gabrielė Ašmontaitė (arfa), diriguos Martynas Staškus.

Scenoje – du orkestrai

Klaipėdos koncertų salės 18-ojo koncertinio sezono pabaigos koncertas „Apsauganti skraistė“ nuskambės birželio 17 d. 18.30 val. Jis pirmiausia bus ypatingas tuo, kad scenoje susitiks trys iškilūs Lietuvos muzikai – Ričardas Šumila, Vilhelmas Čepinskis ir Mindaugas Bačkus. Koncerte pasirodys du orkestrai – Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas M.Bačkaus, ir Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata solaris“, kuriam vadovauja V.Čepinskis. Abu meno vadovai, pasak M.Bačkaus, „sudarė retai girdimų, tačiau itin kultūrai reikšmingų kūrinių programą“. Ne tik sudarė, bet ir pritaikys ją didesniam orkestrui. Juk du styginių orkestrai – tai jau beveik 40 žmonių. Todėl būtent šia proga V.Čepinskis intensyviai dirba prie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio styginių kvarteto orkestruotės ir adaptacijos styginių orkestrui. O programoje skambėsiantis Vidmanto Bartulio kūrinys – tai prisiminimas apie šį nuostabų kompozitorių, kolegą ir bičiulį.

Koncertą vainikuos išskirtinis britų autoriaus Johno Tavenerio opusas „Apsauganti skraistė“, kuriame solo violončele gros Klaipėdos jaunosios kartos violončelininkė Kornelija Kupšytė. Ji yra ne tik talentinga ir charizmatiška atlikėja, Klaipėdos kamerinio orkestro violončelių grupės koncertmeisterė, bet ir savitą braižą turinti jaunoji menininkė, kuri šiemet baigia magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Skirtingų kartų menininkų bendrystė yra vienas veiksmingiausių ir svarbiausių meninio vystymosi ir tobulėjimo aspektų“, – teigė koncertinės programos iniciatorius M.Bačkus. Programai diriguos charizmatiškas dirigentas R.Šumila, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas, su kuriuo Klaipėdos kamerinis orkestras dar niekada anksčiau nekoncertavo.

J.Tavenerio „Apsauganti skraistė“, tikėtina, taps dviejų orkestrų atliekamos programos emocine kulminacija. „Šiame kūrinyje mėginau apčiuopti bent nedidelę dalelę kone kosminės Dievo Motinos galios. Dievo Motiną kūrinyje vaizduoja violončelė, per visą kūrinį ji nė akimirkai nenustoja dainuoti. Styginius instrumentus galima įsivaizduoti kaip gigantišką jos nesibaigiančios giesmės išplėtimą“, – rašė autorius. J.Tavenerio muziką lydės specialiai jai sukurta Vlado Šerstobojevo vaizdo projekcija.

Koncertinis sezonas Klaipėdos koncertų salėje artėja į pabaigą, tačiau jos veikla tęsiasi, tik persikels į atviras erdves. Birželio 24-ąją Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje vyks Klaipėdos kariliono festivalis, o nuo birželio 29-osios – Vasaros koncertų ciklas šalia Klaipėdos koncertų salės esančio parko estradoje.