M.Staškus pasakoja ne tik apie operetės „Kandidas“ išskirtinumą, L.Bernsteino šimtąsias gimimo metines, bet ir netikėtas įdomybes: kuo pastišas susijęs su paštetu. „Operetės muzikoje maišoma skirtinga stilistika, skirtinga harmonija, skirtingi ritmai, skirtingi metrai... Viskas sumaišoma į tokį paštetą, arba pastišą, kuris yra „valgomas“, šiuo atveju – klausomas“, - sako dirigentas.

– Žinome, kad jums jau teko diriguoti „Kandido“ pastatymą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kuo ypatinga Klaipėdoje statoma operetė „Kandidas“? 

– „Kandidas“ nėra tik L.Bernsteino kūrinys. Ši operetė parašyta pagal Volterą. Čia turėčiau truputį paaiškinti, kad L.Bernsteinas nesirėmė tik Voltero „Kandidu“. Yra įvairūs L.Bernsteino „Kandido“ libreto autoriai: tai eilė žmonių, su kuriais L.Bernsteinas susidūrė vienaip ar kitaip bei panaudojo jų tekstus, remdamasis Voltero „Kandido“ idėja. Operetę reikėjo pritaikyti prie tų dienų aktualijų. Įdomus faktas, kad Voltero „Kandidas“  parašytas 1759 m, o  operetė sukurta 1959 m, praėjus 200 metų. Tematika išlaikyta ta pati, tačiau tekstai pritaikyti prie to meto judėjimo  Amerikoje.  Ir prieš 200 metų, šviečiamojo amžiaus laikmetyje ir 1959 metais buvo maištauta lyg ir prieš tą patį, t.y. prieš intelektualų konformizmą, meno menkavertiškumą, religijos veidmainystę, politikų teisuoliškumą. Matyt, tuo metu L.Bernsteinui ir menininkams, kurie jį supo, tai buvo aktualu. Manau, kad ta idėja aktuali išlieka ir šiandien.   

Kodėl atsiranda „Kandidas“ Klaipėdoje ir būtent šiuo metu?  1918 metų rugpjūčio mėnesį gimė L. Bernsteinas, taigi sukanka jo 100 metų jubiliejus. Rugpjūčio mėnesį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vyksta muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, tad pasiūliau pastatyti „Kandidą“. Manau, kad tai bus puiki šio teatro dovana garsaus kompozitoriaus L.Bernsteino šimtmečiui, taip pat puiki dovana Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams.  

Pats veikalas – L.Bernsteino „Kandidas“ - yra labai populiarus pasaulyje, dažnai statomas pačiuose geriausiuose pasaulio teatruose, ir ypač šiemet, minint garsaus muziko šimtmetį. Tų pastatymų yra pačių įvairiausių. Nuo pat pirmojo pastatymo Brodvėjaus teatre 1959 metais praėjo nemažai laiko, spektaklis keitėsi. Pats maestro 1989 metais atliko šio veikalo redakciją, kad ją būtų galima pritaikyti koncertiniam atlikimui. Dėka to spektaklis tapo kompaktiškesnis ir dinamiškesnis. L.Bernsteinas pats dirigavo šią „Kandido“ versiją tais pačiais metais Londone. Ir būtent ši versija tapo labai populiari ne tik kaip koncertinis atlikimas, ja remiantis statomi ir kiti pastatymai.  

Pats kūrinys: tiek Voltero, tiek L.Bernsteino, yra apie optimizmą. L.Bernsteino kūrybinis kelias tryško optimizmu. Galima prisiminti jo diriguojamus koncertus, kurie dabar yra rodomi, transliuojami įvairių TV kanalų, galima susipažinti su jo įdomiai vedamomis pamokomis jaunimui Amerikoje. Žavi tas kompozitoriaus begalinis kūrybinis potencialas, nuo jo sukurtų kūrinių iki jo asmenybės, kaip dirigento atlikėjo interpretuojamų kitų kompozitorių kūrinių. Visa ta didelio menininko muzikinė kelionė per pasaulį man asocijuojasi su „Kandido“ personažo kelione. Tie patirti nuotykiai, egzotiški kraštai, sutikti keisčiausi žmonės, papročiai, aistros, atradimai, ašaros - visa tai ir lydi atlikėją, tai ir yra gyvenimas, gyvenimas kupinas optimizmo. Tokią matau paralelę tarp Kandido ir L.Bernsteino, kaip kūrėjo.

– Koncertinis populiariausio Brodvėjuje Leonardo Bernsteino kūrinio „Kandidas“ atlikimas su specialia minimalia režisūra bei šviesų scenografija. Išvysite paties kompozitoriaus įteisintą kūrinio versiją, po kurios „Kandidas“ išpopuliarėjo visoje Europoje. „Kandidas“ – operetė ar miuziklas?

– Jau minėjau, kad ši „Kandido“ versija yra paskutinė, glaustesnė, kompaktiškesnė, prieinamesnė publikai. Tai versija, kurios redakciją atliko pats L.Bernsteinas su geriausiais atlikėjais Londone. Įdomu tai, kad čia leidžiama laisviau jaustis tarp muzikinių numerių, įvedamas skaitovas, kuris gali publikai plačiau, populiariau paaiškinti, kas vyksta šioje operetėje. Mes savo atlikime muzikinius numerius atliksime originalia anglų kalba, o skaitovo tekstas tarp muzikinių numerių bus lietuvių kalba. Ir čia L.Bernsteinas mums suteikia pilną laisvę, galime truputį manipuliuoti tekstu ir paaiškinti, išdėstyti viską sava, lietuvių kalba, galbūt su pavyzdžiais, kurie prieinami mūsų mentalitetui, mūsų publikai. Taip, tai leidžia kompozitorius. Ir mes, kūrėjai, galime įdėti savo tekstą. 

Koncertinį atlikimą nebūtina suvaržyti tokiu akademiniu pasirodymu, kai koncertuose stovima, dainuojama iš natų. Mes leisime sau truputį daugiau: kad būtų ir judesio, ir to operetinio žavesio, kurio šis žanras ir reikalauja. Kyla klausimas: L.Bernsteino „Kandidas“ operetė ar miuziklas? Žinome kitą L.Bernsteino kūrinį „Vestsaido istorijos“, kuris neabejotinai yra miuziklas. O čia dabar atsiranda operetė? Klausantis „Kandido“ muzikos klausytojui atrodys keistoka - kokia čia operetė, čia gi amerikietiškas miuziklas. Tačiau pats L.Bernsteinas primygtinai, tituliniame partitūros puslapyje užrašė – „operetė“.  Analizuojant muzikinius numerius, randame tokius žanrinius pavadinimus, kuriuos savo operetėse naudojo žymūs Vienos kompozitoriai F.Leharas, J.Štrausas. Jie rašė pagal tam tikrus operetės kanonus. Čia buvo šokiai - polka, gavotas, menuetas, valsas. Ir prie „Kandido“ numerių egzistuoja tokie užrašai - yra polkų, yra valsų, lėtų, greitesnių, pasigirsta net Vienos valso atgarsiai, o herojui Kandidui nukeliavus į Paryžių, skamba Paryžiaus valsas. Yra čia ir arijos, ir dainos, ir ansambliai, tercetai, kvartetai. Girdėsite didžiulį choro pasirodymą, orkestro uvertiūrą, kas miuzikluose nėra populiaru. Yra ir instrumentiniai numeriai, primenantys simfoninę muziką. Operetės muzikos kanonų laikymasis ir parodo, kad „Kandidas“ yra ne miuziklas, o operetė. Operetiškumą pabrėžia ir klasikinė romantiškos operetės nedidelio orkestro sudėtis.

– Leonardas Bernsteinas apie „Kandidą“ yra pasakęs: „tai amerikiečių Valentino dovana Europai. Tai pastišas, eklektika – šie du elementai yra viso kūrinio pagrindas. Spektaklio uvertiūroje, galima sakyti, yra viskas, ką dievinu Gilbert’o ir Sullivano, Offenbacho, net Bellini’o muzikoje“. Pritariate?

– L.Bernsteinas labai taikliai įvardino savo kūrinio pagrindą - pastišas ir eklektika. Kas tai yra pastišas? Išvertus, tai yra paštetas. O paštetas mums asocijuojasi su patiekalu, kuriame yra maišomi įvairūs ingredientai, ir jis tampa tokia mase, kuri yra valgoma ir skani. Kažkas tokio panašaus yra ir „Kandido“ muzikoje. Čia yra maišoma skirtinga stilistika, skirtinga harmonija, skirtingi ritmai, skirtingi metrai... Viskas sumaišoma į tokį paštetą, arba pastišą, kuris yra valgomas, šiuo atveju - klausomas. Ir labai priimtinas klausytojui. Viskas susiveda į muzikos harmoniją, kurios pagrindinė idėja yra optimizmas. Pati muzika keisdamasi iš mažoro į minorą, gal kartais per daug panirdama į minorą, čia pat išsisuka vėl į mažorą. Kažkoks garsiaeilis vienam takte, ar mažam epizode pereina per skirtingas spalvas, per plačią muzikinių spalvų paletę ir galiausiai apsijungia į darnią optimistišką nuotaiką.

– Garsusis amerikiečių dirigentas ir kompozitorius L. Bernsteinas buvo išeivių iš Ukrainos sūnus. Ar iš operetės „Kandidas“ muzikos galima atspėti kompozitoriaus kilmę? 

– Deja, iš muzikos to atspėti negalima, bet apie savo kilmę jis užsimena šios operetės tekste. Vienas iš personažų - senoji ponia, dainuoja apie savo kilmę. Ir šioje dainoje yra minima Rovno gubernija. L.Bernsteino tėvas buvo kilęs iš šios Ukrainos vietovės. Muzikoje būtent ukrainietiškas pradas neatsispindi, nėra liaudies temų. Tos kultūros nebus juntama operetėje. L.Bernsteino kūryba atspindėjo viso pasaulio kultūrų sintezę. Pagrindinį  muzikinį išsilavinimą jis gavo Amerikoje, multi kultūrų šalyje.

– Operetės „Kandidas“ herojai patyrę daug išbandymų nutarė gyventi pagal filosofiją „saldžiausios gėlės, puikiausi medžiai auga iš žemės kiečiausios“. Ar pritariate šiai minčiai?  

– Tai yra visų „Kandido“ pagrindinių personažų finalinė mintis. Tik aš ją norėčiau pratęsti Jų pačių žodžiais: “Nesame tyri, išmintingi, ar dori, gyvensime taip, kaip išmanome, mes pasistatysime namą, sukaposime malkas ir padėsime savo sodui žydėti. Ar bus klausimų?”...

– Kur slypi dirigento darbo sėkmė: gerai grojantys orkestrantai ar tai kaip su jais „sutaria“ dirigentas?

– Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras nuolat mane kviečia diriguoti įvairius veikalus. Dirigavau operas G.Bize „Karmen“, G.Doniceti „Meilės eliksyrą“, baletą pagal R.Ščedrino ir G.Bize muziką „Karmen“ ir nacionalinį miuziklą pagal V.Ganelino „Velnio nuotaka“. Pernai man buvo patikėtas R.Leoncavallo operos „Pajacai“ pastatymas. Matyt, Klaipėdos kolektyvas pasitiki manim, mano darbu. Rezultatą lemia ne tik puikūs muzikantai, šokėjai, dainininkai, ne tik tai, kaip aš su jais sutariu (o sutariame tikrai gerai). Mūsų sėkmė slypi tame, kad pavyksta susitarti ir kurti kartu. Svarbiausias dalykas mūsų darbe yra abipusis pasitikėjimas. Tikrai tikiu šiuo kolektyvu, šio teatro kūrėjų potencija. Jei kolektyvas patiki mano darbu, mano kūrybinėmis idėjomis, tai duoda gražių kūrybinių rezultatų. Rezultatus jaučia, girdi klausytojai. Malonu, kad tenka išgirsti ne vieną gerą atsiliepimą po mūsų spektaklių. 

– Jūsų kūrybiniai planai?

– Artimiausi mano kūrybiniai planai taip pat susiję su Klaipėda. Birželio 27 dieną Klaipėdos koncertų salėje koncertuosime su Klaipėdos kameriniu orkestru - dalyvausime Mindaugo Bačkaus organizuojamuose tarptautiniuose violončelininkų kursuose. Taip pat jau eilė metų Klaipėdoje, E. Balsio menų gimnazijoje yra rengiama Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivių simfoninio orkestro kūrybinė stovykla, kurioje prie mūsų prisijungia ir E. Balsio menų gimnazijos moksleiviai. 

Kasmet liepos 6 dieną, Mindaugo karūnavimo dienos proga, koncertuojame Palangoje, Gintaro muziejaus terasoje. Ir šiemet kviečiu į šį mūsų koncertą - šią vasarą tai taps M. K.Čiurlionio vardo muzikos festivalio atidarymo koncertu. 

Po „Kandido“ premjeros esu pakviestas pastatyti M.Teodorakio baletą „Graikas Zorba“. Tai bus su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pajėgomis kuriamas spektaklis.  Rugpjūčio 10 ir 15 dienomis kviesčiau visus, kuriems patinka šokis, ir ypač toks egzotiškas šokis, kaip sirtakis, atvykti į „Graiko Zorbos“ premjerą Palangoje. Čia išgirsite populiariąją M.Teodorakio muziką, akimirkai galėsite kvėptelti gaivaus Graikijos sodų, kalnų ir saulėtos jūros oro, pažinsite šios tautos liaudies dainos koloritą, kuris atskleis tikrą jausmą - mylėti...