Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Klaipėdos visuomenei pirmą kartą pristatomas neringiškių kultūros almanachas „Dorė“. Nuo 2010 metų Neringos Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos leidžiamas almanachas – trečiasis, skaitytojui į rankas jis patenka jubiliejiniais Martyno Liudviko Rėzos metais, kai pažymime šios ryškiausios visų laikų Kuršių nerijos asmenybės 240- ąsias gimimo metines (Rėza gimęs užpustytuose Karvaičiuose, tarp šiandieninės Preilos ir Pervalkos).

„Dorė“ – tai neringiškių tapatybės paieškos“, - taip leidinį apibūdina jo sudarytoja ir redaktorė žurnalistė Raimonda Meyer- Ravaitytė, gyvenanti Neringoje.- „ Dirbdama Neringos korespondente „Klaipėdos“ dienraštyje buvau parašiusi straipsnių ciklą apie pokarinę Neringos istoriją, supratau, kokia ji tragiška ir kiek mažai apie šį laikotarpį mes žinome. Praėjus daugiau nei dešimt metų grįžau prie minėtos temos, ėmiau kalbinti dar gyvus buvusius Neringos vadovus, paskutiniuosius kuršininkus, pavyko rasti fotonuotraukų, kurių Neringos istorijos muziejus neturėjo“. Trečiojoje „Dorėje“ – klaipėdiečio ilgamečio Neringos vykdomojo komiteto pirmininko Aloyzo Puslio bei pirmojo Nidos girininko Ipolito Laurinavičiaus prisiminimai, taip pat netikėta Neringos vardo istorija – pakalbinta moteris, 1931m. pirmoji Lietuvoje pavadinta aniems laikams neįprastu Neringos vardu.

Neringiškių „Dorė“ ne tik reprezentuoja Neringos savivaldybės skiriamą M. L. Rėzos premiją, kalbindama šios premijos laureatus ( interviu su dviem laureatais - žymiausia M. L. Rėzos palikimo tyrėja dr. Liucija Citavičiūte bei klaipėdiečiu dr. Arvydu Juozaičiu), bet ir atveria kol kas visuomenei mažai žinomus Rėzos asmenybės, jo gyvenimo ir veiklos aspektus, atkreipia dėmesį į reikšmingiausias Neringos kultūrai ir istorijai datas (Juodkrantės bažnyčiai – 130, Nidos švyturiui – 70, Nidos mokyklai – 90 metų). Istorijos „perliukų“ pažeria Kuršių nerijos istorijos knygų autorė Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Almanacho pavadinimas „ Dorė“ simbolizuoja naująją Neringos istoriją: po karo kurėnus mariose išstūmė dorės (kolektyvinei žvejybai skirti mediniai laivai su varikliais),o pasitraukus į Vakarus seniesiems nerijos gyventojams, jų vietą užėmė iš Rusijos ir Lietuvos atsikėlę naujakuriai – jų palikuonys yra šiandieniniai neringiškiai.

„Dorės“ puslapiuose pristatomi net aštuoni šiandieniniai Neringos kūrėjai – poetai, prozininkai bei vizualinių menų atstovai – neringiškiai juvelyrai.

Kultūros almanachą „Dorė“ leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, finansuoja Neringos savivaldybė.