Aštuonerius metus glaudęsis po svetimu stogu Klaipėdos dramos teatras pagaliau sugrįžo į savo tikruosius namus Teatro gatvėje. Dar reikės šiek tiek laiko apsiprasti, prisijaukinti sklandantį čaižų aidą, įpūsti kūrybinės dvasios. Vis dėlto įkurtuvės, kokios jos sunkios bei kupinos netikėtumų bebūtų, darbų nenutraukė. Rytoj iškilmingu atidarymo renginiu teatras oficialiai pradės savo veiklą rekonstruotame istoriniame pastate.

Teatras po rekonstrukcijos bus atidarytas tradiciškai perkirpus raudono šilko juostą, su muzika ir sveikinimo kalbomis, dalyvaujant Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, kitiems garbiems svečiams, Lietuvos teatralų bendruomenei. Dėl vietos stokos nėra galimybių pakviesti plačiosios miesto bendruomenės, todėl vakaras – tik su kvietimais. Tačiau po atidarymo, lapkričio mėnesį žiūrovų lauks keturi spektakliai, o gruodį teatras tikisi dirbti kur kas didesniu tempu, taip pat pristatyti ilgai lauktą premjerą – Arvydo Juozaičio „Karalienę Luizę“.

Tesės duotą pažadą

Dėl avarinės būklės teatras buvo uždarytas 2007 m. Paskutiniu spektakliu, parodytu sausio 30-ąją, tapo Povilo Gaidžio režisuota komedija – Erico Emmanuelio Schmito „Paleistuvis“. Šviesaus atminimo ilgametis teatro vadovas Gediminas Pranckūnas tą vakarą kreipėsi į publiką, kviesdamas išsaugoti paskutinio spektaklio bilietus ir su jais ateiti pasižiūrėti kito spektaklio, bet jau rekonstruotame pastate. Todėl teatras pažadą tesės: bilietus išsaugoję žiūrovai kviečiami lapkričio 21-ąją pasižiūrėti Ivano Turgenevo „Įnamį“. Registruotis reikėtų elektroniniu paštu: [email protected]  iki lapkričio 19 d.

O paskutinį šių metų mėnesį, kaip minėta, be kitų spektaklių, net penkis vakarus – gruodžio 4, 6, 9, 10 ir 23 dienomis publikos lauks premjera – režisieriaus Gyčio Padegimo statoma istorinė drama pagal A.Juozaičio pjesę „Karalienė Luizė“.

Garso architektūra

Visuomenei duris vėl atvėręs Klaipėdos dramos teatras taps unikaliu ir kol kas moderniausiu teatru Lietuvoje pirmiausia dėl elektroakustinės garso architektūros. Šios savaitės pradžioje garsios amerikiečių kompanijos „Meyer Soud“ sistemą „Constellation“ įdiegė garso inžinierius Jonhas Pelowe su kolegomis. Technologiją išrado Naujosios Zelandijos mokslininkas Markas Poletti's.

Paprašytas paaiškinti, kas yra toji elektroakustinė garso architektūra, J.Pelowe pradėjo nuo to, kad anksčiau akustiką buvo galima keisti keičiant patalpos fizines erdves. Pavyzdžiui, naudojant atspindinčias plokštes arba užuolaidas. Per pastaruosius metus garso inžinerija išsivystė taip, kad pasitelkė ir elektroniką. Būtent tai ir daroma Klaipėdos dramos teatre – taikomi įvairūs akustiniai nustatymai skirtingiems pasirodymams.

J.Pelowe patikino, kad specialių efektų nebus. Elektroniniu būdu keičiamas pastato garso sugėrimo lygis. „Mes galime pritaikyti pastatą, kad jame vyktų skirtingo pobūdžio koncertai, spektakliai, kiti renginiai. Ir visa tai – vienu mygtuko paspaudimu. O kontroliuojame labai paprastai – naudodami „iPad“-ą. Juo pasirenkame skirtingas akustikos rūšis. Roko muzikai naudojame trumpą aidėjimo laiką, šiek tiek ilgesnį – dramai, dar ilgesnį – kamerinei muzikai ir dar ilgesnį – simfoninei muzikai. Pats ilgiausias laikas naudojamas chorinei muzikai. Kalbu apie laiko atkarpą, per kurią garsas nustoja skambėti“, – aiškino garso inžinierius.

Apdovanotas „Grammy“

Teatro didžiojoje salėje įmontuoti 44 mikrofonai, virš scenos – 15 mikrofonų, visoje patalpoje – maždaug 150 garso kolonėlių, paslėptų nuo žiūrovų akių. Anot svečio, visa tai ir sudaro garso architektūrą. Tokia sistema įdiegta daugiau nei 100 vietų visame pasaulyje. Lietuvoje ją turės tik Klaipėdos dramos teatras.

„Mes kalbamės kambaryje, kuriame labai didelis aidas. Jeigu sienas uždengtume storomis užuolaidomis, tai paveiktų akustiką. Taigi darome tą patį, ką padarytų užuolaidos, tik elektroniniu būdu“, – vaizdžiai apibendrino J.Pelowe.

Savo karjerą J.Pelowe pradėjo 1974 m. Londono klasikinės muzikos įrašų kompanijoje DECCA. Čia su įvairiais atlikėjais įrašė daugiau nei 200 klasikinės muzikos albumų. 1992 m. J.Pelowe kaip geriausias garso inžinierius buvo apdovanotas „Grammy“ už Vienos koncertų salėje skambėjusios Richardo Strausso operos „Moteris be šešėlio“ įgarsinimą.

Įgarsino žvaigždes

„Mano sritis – opera. Gerai perprantu žmonių balsus. Todėl net 30 metų dirbau su Luciano Pavarotti. Ir ne vien su juo, dar su daugybe didžių atlikėjų. Tačiau su L.Pavarotti pradėjau dirbti kaip garso įrašų inžinierius, o 1985 m. leidausi į koncertinį turą, kurio metu jau reguliavau garsą arenose. Taip pradėjau dirbti su „Meyer Sound“, – prisiminė J.Pelowe.

Amerikiečių kompaniją „Meyer Sound“ įkūrė Johnas ir Helen Meyeriai 1979 m. Ji vis dar privati. Anot J.Pelowe, joje už verslą atsakinga Helen, o Johnas – už mokslinę ir inžinerinę veiklą. Visa įranga yra gaminama Kalifornijoje.

Daugelį metų J.Pelowe gastroliavo tik su „Meyer Sound“ kompanijos garso sistema ir maža specialistų komanda. Jo karjeroje ypač sėkmingi buvo 1990 m., kai likimas suvedė su trimis pasaulinės šlovės tenorais – L.Pavarotti, Placidu Domingu ir Jose Karreru. Pirmasis trijų tenorų garso įrašas iki šiol yra visų laikų geriausiai parduodamas klasikinės muzikos albumas. Jo parduota 17 mln. kopijų.

Susiduria su dideliais ego

Paklaustas, ar yra skirtumas dirbti su vienu solistu ir su keliais, svečias pripažino: „Kuo daugiau žmonių, tuo sudėtingiau“. Kadangi vietoj vienos nuomonės atsiranda jau trys. Taigi iššūkis yra didesnis. Kaip sekėsi su garsenybėmis? Anot J.Pelowe, svarbiausia – atvirumas. Jeigu atlikėjas nesijaučia gerai ir balsas neskamba gerai, reikia būti atviriems. O pastabas, kritiką galima išreikšti įvairiais būdais. Atlikėjas, garso įrašų inžinierius ir įrašo prodiuseris turi labai gerai komunikuoti tarpusavyje. Turi būti draugiški. Nes tik visi kartu gali sukurti išskirtinį dalyką.

„Tenka susidurti su dideliais ego, tačiau man patinka žmonės ir sekasi bendrauti net su sudėtingomis asmenybėmis. Atlikėjams aš patinku, nes mėgstu kalbėtis. Su visais, su kuriais teko dirbti, sutariau puikiai“, – tikino garso inžinierius.

Akustika labai svarbi

Ko reikia, kad taptum garso inžinieriumi? Į tokį klausimą svečias atsakė kiek neįprastai, su tam tikra filosofijos doze. Anot J.Pelowe, muzikos jis pradėjo klausytis būdams vos trejų, vaikystėje koncertuose lankydavosi kiekvieną savaitę, tad muzikinį išprusimą turi puikų. Tačiau griežti smuiku mokėsi mažą aidą turinčioje patalpoje, o prancūzų ir vokiečių kalbų – didelį aidą turinčioje patalpoje, todėl dabar negali pasigirti nei geru kalbų mokėjimu, nei geru griežimu smuiku. „Akustika mokyklose yra labai svarbi. Jeigu mokysitės groti muzikos instrumentu blogą akustiką turinčioje patalpoje, niekada neišmoksite groti“, – apibendrino garso inžinierius ir pridūrė, kad šiandien šiai specialybei, be muzikinio išsilavinimo, reikia ir fizikos bei elektronikos žinių, net mokslinio laipsnio. 

Sužavėjo darbų kokybė

Apie save J.Pelowe papasakojo nedaug. Jo namai netoli Londono. Dabar jis gyvena kiek sėsliau. Anksčiau darbo kelionės trukdavo aštuonis mėnesius per metus, dabar – keturis ar penkis. Projektus šis žmogus vykdo Naujojoje Zelandijoje, San Diege, Čilėje, Maskvoje, Taline, Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Korėjoje, Australijoje ir Amerikoje. O dabar – ir Lietuvoje.

Apie Klaipėdą ir teatrą J.Pelowe kalbėjo: „Tai nuostabi vieta. Džiaugiuosi čia būdamas. Trumpam buvau nuvykęs ir į Vilnių. Žmonės čia labai mieli. Manau, kad šis teatras sulauks labai didelio pasisekimo. Didelį įspūdi man ir mano kolegoms padarė pastato kokybė – padirbėta meistriškai. Teatras labai gražus“.

Ne vien gražus, bet ir su įdomiomis techninėmis galimybėmis. Štai žiūrovų kėdės didžiosios salės parteryje sumontuotos ant liftų. Prireikus, ir vėl vieno mygtuko paspaudimu, jos nuleidžiamos į rūsį, ir salė transformuojama į konferencijoms ar panašiems renginiams pritaikytą erdvę.

Didžioji scena taip pat sudaryta iš 14 liftų arba įvairiais norimais lygiais pakeliamų platformų ir orkestro  ložės, anksčiau muzikantų vadintos orkestro duobe. Didžiojoje scenoje atskirai, pagal poreikius galima sumontuoti ir sukamąjį ratą.