Kaip skamba Klaipėda?

Tai šiemečio festivalio naujiena: į koncertus besirenkančią publiką pasitiks garso instaliacija „Iš smėlio, vandens ir geležies“. Londone reziduojantis graikų kilmės kompozitorius Yiorgis Sakellariou ją sukūrė iš Klaipėdoje, kurioje gyveno prieš kelerius metus, surinktos garsinės medžiagos. Pasak autoriaus, „šį išplėstinės realybės girdimąjį potyrį įkvėpė ir pagrindė Klaipėdos garsovaizdis. Garso instaliacijoje „Iš smėlio, vandens ir geležies“ formuojamas nuolat kintantis ir neapčiuopiamas kosmosas – vieta, kur šie trys elementai virsta garsais, atsietais laike, bet susipynusiais erdvėje“. Susitikimas su autoriumi – rugsėjo 22 d. koncerto pertraukos metu (maždaug 19.15 val.).

Elektroakustinės ir eksperimentinės muzikos kūrėjas Y.Sakellariou studijavo klasikinę ir Viduržemio jūros šalių tautinę muziką. Gyvendamas Lietuvoje jis susidomėjo ir mūsų šalies tautine muzika, klausydamasis archyvinių įrašų, sau įrašinėdamas folkloro festivalių koncertus. Kompozitorius aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, leidžia albumus, kuria muziką trumpametražiams filmams ir teatrui, veda seminarus, rengia individualius koncertus daugelyje pasaulio šalių.

Y.Sakellariou yra Atėnų šiuolaikinės muzikos tyrimų centro ir Graikijos elektroakustinės muzikos kompozitorių asociacijos narys. Nuo 2004 m. jis kuruoja muzikos leidybos įmonę „Echomusic“.

Kaip skamba Klaipėda? „Šis klausimas turi begalę atsakymų, nes garso neapčiuopiamas ir nenustygstantis charakteris atveria daugybę galimybių. Bandymas pažinti Klaipėdą ausimis, t. y. per garsus, leidžia pajusti kitaip nepasiekiamą miesto atmosferą. Tokiu netradiciniu būdu atrandamas nepaprastumas paprastume ir Klaipėda tampa pojūčių uostu, – dalijosi mintimis Y.Sakellariou. – Gyvenant Klaipėdoje mano santykis su miestu buvo pagrįstas garsiniais klajojimais ir atradimais. Būtent dėl šios priežasties, nors jau gyvenu kitur, Klaipėda man vis dar pasiekiama per garsus, prisiminimus ir vaizduotę.“

Lyg bombos sprogdinimas

„Permainų muzikos“ festivalio programoje – septyni intriguojantys koncertai, įkvepiantys susitikimai su garsiausiais kūrėjais bei atlikėjais iš Lietuvos ir viso pasaulio. Juose skambės kūriniai, lėmę praėjusio amžiaus muzikos istorijos permainas, ir aktualiausi šiandienos muzikiniai ieškojimai. Tiek minėtoje garso instaliacijoje, tiek koncertuose skleisis nuolat besikeičiantis garsų pasaulis. Gyvybinga garsų tėkmė inspiruos keisti mus supančią aplinką ir keistis patiems.

Pasiilgusieji naujų ir stiprių muzikinių įspūdžių turėtų atkreipti dėmesį į ryškias šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika“ afišas. Pirmiausia jos kviečia apsilankyti atidarymo koncerte rugsėjo 20 d. Jis prilygs bombos sprogdinimui muzikos priemonėmis. Branduolinio sprogimo energetiką ir filosofiją garsais tyrinės tarptautinio pripažinimo sulaukusios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Švytėjimas“, parašytas balsams ir gyvajai elektronikai. Jį atliks Vaclovo Augustino diriguojamas choras „Jauna muzika“ ir elektronikos meistrai iš Italijos – Michele Tadini bei Antonello Raggi.

„Švytėjimas“ – tai šimtai tūkstančių saulių danguje ir apokaliptinė tuštuma. Requiem intencijomis sukurtas kūrinys reflektuoja vieną žiauriausių žmonijos tragedijų ir įprasmina pirmojo atominės bombos sprogimo aukų atminimą. Pasak J.Janulytės, „Švytėjimo“ gyvosios elektronikos veikimo principas panašus į radiacijos veikiamų kūnų deformacijos eigą: kuo dainininkai labiau nutolsta nuo savųjų centrų – darnaus vieningo skambesio – ir kuo didesnę „radiacijos“ dozę jie gauna, tuo jų autentiškas, žmogiškasis tembras tampa vis sunkiau atpažįstamas ir labiau dirbtinis, o kvėpavimo kaip gyvybės simbolio pojūtis, ilginant gyvai įrašomus tonus, silpsta.

Įtaigus ir sukrečiantis kūrinio įspūdis turi stiprų poveikį klausytojams. Tačiau jis nėra slegiantis, nes autorė ir atlikėjai siekia pateikti ne destruktyvią priešingų jėgų susidūrimo atomazgą, bet naujos – šiuo atveju muzikinės – kokybės gimimą.

Kūrinys dedikuotas žymiam estų kompozitoriui Arvo Pärtui, kurio penkios chorinės kompozicijos – „Da Pacem Domine“, „Summa“, „Magnificat“, „The woman with the alabaster box“ ir „Tribute to Caesar“ – skambės pirmojoje koncerto dalyje. Pasak J.Janulytės, šio autoriaus kūrybos švarumas, racionali prigimtis ir didžiulis emocinis, fizinis, dvasinis poreikis visada buvo jai pavyzdys. Kompozitorė teigė, jog tam tikri jos kūrinio elementai turi sąsajų su A.Pärto „Passio“, vienu didžiausių jos muzikinių potyrių.

A.Pärto muzikos įtaką jaučia ne vienas dabarties kūrėjas. Naujuoju dvasingumu vadinamas jo muzikos stilius turi daugybę gerbėjų. Savita A.Pärto kūrybos technika, kurią jis pavadino tintinabuli, anot kompozitoriaus, perteikia varpeliais grojamo trigarsio skambėjimą. Paprasta harmonija ir ritmas, meditatyvus, lėtas tempas, sakraliniai tekstai būdingi daugumai šio autoriaus kūrinių. A.Pärtas yra itin dažnai atliekamas, jo muzika labai populiari. Jis gyvena tarp Vokietijos ir Estijos, o jo kūryba vertinama visame pasaulyje.

Italijoje gyvenanti ir dažnai į Lietuvą grįžtanti J.Janulytė kartu su A.Raggi ir M.Tadini prieš kelerius metus sukūrė „Smėlio laikrodžius“ – multimedijų performansą keturioms tiulio cilindruose grojančioms violončelėms, gyvajai elektronikai ir vaizdo projekcijoms. Šis modernus projektas labai sėkmingai keliavo po garsių pasaulio festivalių scenas. 2011 m. jis buvo atliktas „Permainų muzikoje“, o dar anksčiau čia skambėjo J.Janulytės „Kvėpuojanti muzika“ styginių kvartetui, kurio nariai griežė sėdėdami kinetinėse skaidraus plastiko skulptūrose. Pernai „Permainų muziką“ išlydėjo J.Janulytės „Naktų ilgėjimas“ styginių orkestrui, o šiemet festivalį sveikina jos „Švytėjimas“. Pastarojo kūrinio premjera įvyko pernai „Gaidos“ festivalyje Vilniuje ir buvo įvertinta kaip vienas ryškiausių festivalio blyksnių. Tai ir bendraminčių atlikėjų nuopelnas.

Choras „Jauna muzika“ klaipėdiečius kaskart sužavi konceptualiomis ir nepriekaištingai atliekamomis programomis. Gal tai, jog kolektyvui vadovauja kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos katedros vedėjas V.Augustinas, lemia jo dėmesį dabarties muzikai. Kolektyvo repertuaras atviras tiek pasauliniams chorinės muzikos šedevrams, tiek studentų kūriniams. Kasmet choras rengia konkursą jauniesiems kompozitoriams „Vox Juventutis“.

Tikimasi, kad ir šio festivalio atidarymo koncerte „Jauna muzika“ demonstruos aukštą meistriškumą, interpretuodama ypač subtilios atlikimo precizikos reikalaujančius J.Janulytės ir A.Pärto opusus.

Smuiko ir alto garsovaizdžiai

Virtuozinę kelionę po pasaulio garsovaizdžius rugsėjo 22-ąją festivalyje pristatys šiuolaikinės muzikos entuziastė smuikininkė Karen Bentley Pollick (JAV). Savo pirmajam pasirodymui festivalyje „Permainų muzika“ ji parengė programą, kurioje gretinami labai skirtingi Švedijos, Lietuvos, Prancūzijos, Libano, Izraelio ir JAV muzikos bei videomeno kūrėjų darbai. Šis netradiciniais sprendimais pagrįstas „Permainų muzikos“ renginys bus tarsi muzikinis monospektaklis, nukelsiantis į įvairius pasaulio kraštus.

Pagrindinis koncerto dėmesys skirtas smuikui – vienam išraiškingiausių muzikos instrumentų, kurio galimybes dabar drąsiai naudoja viso pasaulio kompozitoriai. Tokie muzikiniai monospektakliai tampa dar įspūdingesni, kai pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, leidžiančios meno kūrinį suvokti ne tik klausa, bet ir rega. K.Bentley Pollinck savo universalumą įrodys muzikuodama ir kitu charakteringu styginiu instrumentu – altu.

Tarptautinį pripažinimą pelniusi smuikininkė ir šiuolaikinės muzikos atlikėja K.Bentley Pollick šiuo metu gyvena tarp Vilniaus ir Evergryno (Kolorado valstija, JAV). Muzikė aktyviai koncertuoja skirtingose pasaulio scenose, inicijuoja ir prodiusuoja įvairiausius projektus. Domėjimasis moderniąja muzika, atidumas ir kruopštumas rengiant kompozicijų partitūras taikliai charakterizuoja šią kūrybišką atlikėją, virtuoziškai valdančią tiek smuiką, tiek altą. Būdama atvira aplinkai, visuomenei ir naujiems įspūdžiams, ji dažnai lankosi kultūriniuose renginiuose, bendradarbiauja su menininkais.

Koncerto „Smuiko, alto ir videomeno virtuozerija“ programoje atsiskleidžia itin platus kūrybiškos vaizdo ir muzikos sąveikos spektras. Visuomeninė sąmonė Olės Saxe’o „Užupio konstitucijos dainoje“ ryškiai kontrastuoja su Briano Moono „Duetu su Bobiku“, kuriame aidi mylimo, bet, deja, jau mirusio Karen biglio balsas, o ekrane matyti dabartinio jos šuns nufilmuoti Vilniaus grindinio vaizdai. Taip pat bus proga išgirsti skaidriu baltišku skambesiu kerinčius Žibuoklės Martinaitytės „Ramybės diptikus“, nežabota energija pulsuojančią Loretos Narvilaitės kompoziciją „Banga palydi paukščio skrydį“ bei Gedimino Gelgoto žiemišką paskyrimą Anykščiams „Į dangų“. „Senos kudakuojančios vištos variacijose“ Davidas A.Jaffe jungia Paganini smuiko virtuozeriją su bliugraso smuikavimo stiliumi. Džiazo muzikos įkvėptą Neilo Rolnicko „Fiddle Faddle“ papildo LRT studijoje nufilmuoti vaizdai su neoniniu stryku. Dominique’o de Williencourto ilgesingame „Ararato kalne“ netradiciškai suderintas altas (it. scordatura) išmoningai mėgdžioja dudukų duetą. Susimąstyti skatins amerikiečių kompozitoriaus Randallo Woolfo garso takelis filmui „Beirutas yra namas su daugybe kambarių“. Spektrinės muzikos kūrėjo iš Izraelio Ayalo Adlerio šiai programai sukurta kompozicija „Laiko kontrastai“ intriguos nepaprastai intensyvia spalvų – regimų ir girdimų – kaita.

K.Bentley Pollick pasirodymo metu muzika jungsis su vaizdu, kurį kiekvienam kūriniui sukūrė skirtingi menininkai: Philipas Van Keurenas, Evaldas Arlauskas, Ole Saxe'as, Donatas Bielkauskas, Fredas Kolouchas, Mary Harronas & Johnas C.Walshas, Johnas J.A.Jannone & The Night Bears, Aistė Ptakauskė, Stuartas Diamondas.

Po koncerto Klaipėdoje smuikininkė keliaus į JAV, kur su šia programa supažindins Niujorko publiką, o gruodžio mėnesį „Smuiko, alto ir videomeno virtuozerija“ bus atlikta Sietle.

Japoniški sodai ir apeigos

Festivalio koncertas „Japoniški sodai“ rugsėjo 28 d. intriguoja fleitos ir perkusijos duetu.

Fleitininkė Camilla Hoitenga laikoma viena madingiausių ir kūrybiškiausių šiuolaikinių menininkių. Patyrusi dabarties muzikos ekspertė ir ištikima jos propaguotoja nuolat plečia tiek fleitos galimybių arsenalą, tiek repertuarą. Daug kompozitorių rašo specialiai šiai atlikėjai. Ypač glaudi kūrybinė partnerystė fleitininkę sieja su garsia nūdienos kompozitore Kaija Saariaho, kurios kūrinys skambės šiame festivalio koncerte. Jame C.Hoitenga gros ne tik labiausiai paplitusiomis didžiąja ir mažąja (piccolo), bet ir altine bei bosine fleitomis. Bus atliktas ir Klaipėdoje ne kartą koncertavusio trombonininko bei kompozitoriaus Mike’o Svobodos kūrinys.

Koncerte taip pat skambės kelios kompozicijos fleitai ir mušamiesiems, kuriais gros perkusijos meistras Norbertas Krämeris. Jis daug koncertuoja solo ar su įvairiais šiuolaikinės muzikos ansambliais, vadovauja perkusijos ansambliui.

Programa, beje, pavadinta pagal K.Saariaho kūrinį, turės keletą japoniškų momentų. C.Hoitenga, dažnai koncertuojanti šioje egzotiškoje šalyje, kartu su N.Krämeriu supažindins klaipėdiečius ir su japonų autorių muzika.

Rugsėjo 30 d. savo naują programą festivalyje pristatys Klaipėdos kamerinis orkestras.

„Apeigos orkestrui“ – tai muzika, susijusi ne tik su klausymu, bet ir dalyvavimu joje. Norisi sujungti skirtingus raiškos būdus tam, kad sustiprintume muzikos įspūdį“, – teigė orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Pirmoji jo sumanytos programos dalis bus skirta lietuviškai muzikai. Suskambės Gintaro Sodeikos ir Nijolės Sinkevičiūtės kūrinių premjeros bei teatrališkas Jurgitos Mieželytės opusas, suteiksiantis progą orkestrantams parodyti savo aktorinius gebėjimus.

Emocine koncerto kulminacija turėtų tapti žinomo britų kompozitoriaus Johno Tavenerio kūrinys „Apsauganti skraistė“. „Mėginau apčiuopti bent nedidelę dalelę kone kosminės Dievo Motinos galios. Dievo Motiną kūrinyje vaizduoja violončelė, per visą kūrinį ji nė akimirkai nenustoja dainuoti. Styginius instrumentus galima įsivaizduoti kaip gigantišką jos nesibaigiančios giesmės išplėtimą“, – pasakojo autorius.

Violončelės solo partiją kūrinyje atliksiančio M. Bačkaus nuomone, ši konceptuali kompozicija yra 45 minučių trukmės malda: „Mane jis traukia savo simboliškumu, kuris suteikia muzikai naujų prasmių ir gilesnių pajautų.“

Dvi gitaros, kinas ir saksofonai

Koncerte „Minimalistiniai peizažai“ spalio 4 d. skambėsiančią muziką galima apibūdinti kaip garso skulptūras, muzikinius peizažus ar nedidelius garsų tvenkinius, į kuriuos malonu panardinti ausis. Tokios muzikos klausymasis – lyg kraštovaizdžio stebėjimas neturint jokio konkretaus tikslo, nesistengiant skaidyti visumos, tik stebint vos juntamus pokyčius, kai švelniai dvelkteli vėjas ir pašiaušia medžių lapus. Svarbu atsipalaiduoti ir leistis nešamiems emocijų bei prisiminimų tėkmės. Tai ambientinė muzika: galima ją vadinti garsų peizažais ar net garsovaizdžiais, nors šiuo atveju nebus jokių elektroninių garsų, tik dvi paprasčiausios akustinės gitaros.

Klasikinės muzikos išsilavinimą įgiję „The Gothenburg Combo“ nariai – švedai Davidas Hanssonas ir Thomas Hansy's, kaip ir daugelis jų bendraamžių, gimė ir augo apsupti popmuzikos, hiphopo, house, techno ir panašių garsų. Ši muzika remiasi ritminiu pulsu, aiškiu tonaciniu centru ir nuolatiniu kartojimu. Duetas stengiasi įtraukti minėtus elementus į savo pasirodymus ir perteikti jų sukeliamus pojūčius.

Programos pagrindą sudaro trys kompozicijos, sukurtos didžiųjų amerikiečių minimalistų Terry’o Riley’o ir Steve’o Reicho, su kuriais duetui teko laimė bendradarbiauti.

Spalio 6 d. skambės „Muzika nebyliajam filmui“. Koncerto pirmosios dalies programa, pasak Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo M.Bačkaus, „supažindins klaipėdiečius su garsaus džiazo pianisto ir kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino akademine kūryba bei išbandys retą atlikimo būdą, kai orkestrui grojant užrašytą kūrinį pianistas laisvai improvizuoja. Tai mums bus nauja ir įdomu“. Kartu su orkestru muzikuos ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Drauge jie atliks šiuolaikinės lietuvių muzikos klasiko Osvaldo Balakausko kūrinio „Psalmės“ versiją styginių orkestrui, perkusijai ir improvizuojančiam fortepijonui.

Po pertraukos V.Ganelinas ir A.Gotesmanas gyvai įgarsins nebylųjį Alfredo Hitchcocko filmą „Gyventojas: Londono rūko istorija“. Tai vienas sėkmingiausių ankstyvųjų žymaus britų režisieriaus darbų, pirmasis trilerio žanro pavyzdys kinematografijoje.

Gyvendamas Lietuvoje V.Ganelinas kartu su „Ganelin trio“ savo originaliais pasirodymais buvo užkariavęs Europos ir JAV scenas. Izraelyje pianistas toliau tęsia aktyvią koncertinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą.

„Permainų muzika“ spalio 7 d. baigsis koncertu „Keturi saksofonai ir orkestras“. Lietuvos kultūros pasididžiavimo Modesto Pitrėno vedamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras muzikuos kartu su vokiečių saksofonų kvartetu „Signum“.

Savo jaunatviška energija, įtaiga ir novatoriškomis idėjomis „Signum“ jau keleri metai pučia gaivų permainų vėją į Europos koncertų sales ir festivalius. Kad ir kur kvartetas pasirodytų – Carnegie salėje Niujorke ar ant Dolomitinių Alpių snieguotų viršukalnių, – eksperimentavimo džiaugsmas ir įvairiapusiškumas atsispindi ne vien „Signum“ atliekamose neįprastose programose.

Keturis jaunus muzikus galima išgirsti atliekančius tiek klasikinius kūrinius kvartetui, tiek jų pačių sukurtas nuostabias, negirdėtas gerai žinomų kūrinių aranžuotes, papildytas nauju įkvepiančiu skambesiu. Atlikdamas muziką nepaprastai lengvai ir dažniausiai be natų, šis jaunas ansamblis kūrybiškai pasinaudoja šiais gebėjimais, papildydamas savo pasirodymus sceniniu judesiu ir instrumentinio teatro elementais.

Puikių atlikėjų interpretuojamas skambės žymaus amerikiečių minimalisto Philipo Glasso Koncertas keturiems saksofonams ir orkestrui. Šią ekspresyvią programą papildys dvi baletinės siuitos: Vlado Jakubėno siuita iš baleto „Vaivos juosta“ ir Igorio Stravinskio siuita iš baleto „Petruška“.

Festivalis prasideda jau kitą savaitę, ragindamas publiką kartu su „Permainų muzika“ atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams.

Koncertų pradžia – 18.30 val. Bilietai – po 10, 14 Eur.