Egzaminą išlaikė

"Nesulaukiau nė vieno neigiamo komentaro – tikrai nesitikėjau, kad žmonės taip gerai įvertins šį mano "pirmąjį blyną", – šyptelėjo jaunoji kūrėja, ankstesniuose "IKRA mada" renginiuose savanoriavusi ir kaip asistentė, ir kaip modelis.

Galima sakyti, jog debiutinė Gabrielės kolekcija buvo sukurta rekordiškai greitai – visi devyni modeliai, pristatyti ant "Fashion Week Klaipėda" podiumo, gimė vos per mėnesį.

"Kai tik pasitaikydavo koks "langas" tarp pamokų – iškart ir lekiu pas siuvėjas. Žinoma, buvo sudėtinga ne tik man, bet ir joms, viskas vyko išties kosminiu tempu", – atviravo uostamiesčio Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė.

Nors, kaip juokavo Gabrielė, jos galvoje šiuo metu knibžda tiek minčių ir idėjų, jog jų užtektų turbūt mažiausiai dar penkioms naujoms kolekcijoms, jaunoji kūrėja jau spėjo patirti, jog kūrybinis drabužio gimimo procesas yra labai nelengvas.

Pašnekovės žodžiais, kolekcija nuo pirminio eskizų varianto iki galutinio vaizdo gerokai evoliucionavo, tad ir išgyvenamų emocijų amplitudė momentais svyruodavo nuo euforijos iki kankinamų abejonių.

Kolekcija su charakteriu

Kaip įvardija pati Gabrielė, svarbiausias jos kolekcijos akcentas yra spalvingumas.

"Mūsų kasdienybėje labai trūksta spalvų – aplinkui vien pilka ir juoda, toks įspūdis, tarsi norime prisiderinti prie asfalto, susilieti su aplinka, būti nematomi. Net ir ruduo nėra priežastis rengtis pilkai ir niūriai", – šyptelėjo jaunoji kūrėja, savo žinutę kolekcijoje transliuojanti ne tik spalvinių, bet ir ornamentų, raštų sprendimų pasirinkimu.

Nenuostabu, jog kalbėdama apie itin ją žavinčius bei įkvepiančius mados korifėjus, pašnekovė pirmiausia pamini ekstravagantiškosios ir maištingosios britų dizainerės Vivienne Westwood vardą.

Gabrielės manymu, jos debiutinės kolekcijos rūbus galėtų nešioti ne bet kas – jie skirti drąsiems žmonėms, nebijantiems eksperimentuoti ir išsiskirti iš minios. Padidinto aplinkinių dėmesio septyniolikmetė prisipažino neretai sulaukianti ir dėl savo pačios garderobo.

"Mano stilius nėra kažkoks pribloškiantis, provokuojantis – pirmiausia man svarbu jaustis patogiai. Tačiau savo aprangoje nevengiu ryškesnių akcentų, spalvų. Ir kai išeinu į miestą, tarkime, apsivilkusi raudonus kailinius, atsisuka daugelis. Tai irgi rodo, kad mes nepripratę prie ryškių tonų, – mano pašnekovė. – Žmonės neretai ir pagiria, ir paklausia, ar kažkokį rūbą pasisiuvau pati. Žinoma, visada smagu girdėti, kad atrodai išskirtinai, įdomiai. Pati nešioju turbūt tik porą savo sukurtų drabužių, daugiausia tai yra pirktiniai rūbai, kuriuos tiesiog bandau savitai derinti."

Neįkainojama suknelė

Vienu brangiausių – ir veikiau ne pinigine išraiška, o emocine prasme – jos spintoje esančiu daiktu Gabrielė įvardija "Fashion Week Klaipėda" pristatymui sukurtą suknelę.

"Ji išėjo lygiai tokia pati, kokią ir įsivaizdavau. Tai tarsi mano pirmos kolekcijos sentimentas, su kuriuo labai sunku išsiskirti. Nežinau, ar kažkam galėsiu ją parduoti, – svarstė pašnekovė, neneigusi, jog realaus potencialių pirkėjų susidomėjimo sulaukė ne tik šis modelis. – Kolekciją kūriau ne dėl pardavimo, o todėl, kad netilpau savyje. Tačiau, žinoma, labai malonu, kai tavo rūbą žmonės nori nešioti, manau, tai kūrėjui yra didžiausias komplimentas."

Kol kas pirmieji jaunosios kūrėjos "klientai" – jos bičiuliai. "Draugai kartais paprašo paskolinti vieną kitą drabužį į kokį nors renginį – aišku, kad duodu", – juokėsi pašnekovė.

Į klausimą, o kas toliau, Gabrielė atsako atvirai: "Į madą žiūriu rimtai ir matau ją kaip vieną savo būsimojo kelio pasirinkimų. Tačiau yra ir kitokių dalykų, kuriuos norėčiau išbandyti. Pavyzdžiui, domiuosi kino industrija, esu parašiusi scenarijų, bandysiu pati ir režisuoti, ir vaidinti".

Mados pasaulyje savamoksle save vadinanti mergina mano, jog siekiant karjeros šioje srityje vien didelių norų ir užsidegimo jau nebepakanka.

"Nuo vaikystės labai mėgstu piešti, nors niekada to nesimokiau profesionaliai. Esu įsigijusi ir siuvimo mašiną, nes manau, kad dizaineris turėtų išmanyti apie viską, kas susiję su drabužiu. Man smagu pačiai domėtis, ieškoti, atrasti – juolab kad šiais laikais gausybė informacijos prieinama internete. Tačiau mokslai dar niekam nepakenkė", – prisipažino apie mados dizaino studijas Paryžiuje ar Niujorke rimtai svarstanti gimnazistė.

Scenoje – ne naujokė

Gabrielės pasiekimai neleidžia abejoti, jog dėl savo svajonės ji gali padaryti jei ne bet ką, tai labai daug.

Antai dešimt metų pramoginius šokius šokusi ir Lietuvos vicečempione tapusi mergina dėl šios veiklos ryžosi penkeriems metams persikraustyti į Vilnių, nes Klaipėdoje nebeturėjo šokių partnerio.

"Jei nori pasiekti aukštumų šioje srityje, turi paaukoti labai daug laiko ir sveikatos. Bet jei tai nebūtų malonu širdžiai, juk nepriverstum žmogaus šokti kasdien po tris valandas. Nors šokiai užėmė labai didelę mano gyvenimo dalį ir buvau labai įsitraukusi į šią veiklą, supratau, kad trenerė veikiausiai nebūsiu. Tačiau tai man suteikė neįkainojamos patirties – išmokė darbštumo, atkaklumo, drąsos ir, žinoma, darbo komandoje", – sunkaus darbo vaisius įvertino pašnekovė.

Jei vis dėlto Gabrielė pasuktų mados keliu, didžioji jos svajonė – įsteigti savo mados namus. Ir, žinoma, kurti kolekcijas bei rengti įspūdingus jų pristatymo šou.

"Tačiau turbūt labiausiai norėtųsi, kad žmonės dėvėtų mano sukurtus rūbus", – šyptelėjo jaunoji kūrėja.