Neišskiriami pakeleiviai

Savo rečitaliui ji pasirinko kūrinius, suteikiančius galimybę paklajoti po Dantės pragarą bei rojų, Venecijoje paklausyti romantiškos gondolininkų dainos, drauge su Obermanu susimąstyti apie gyvenimo prasmę, išgirsti demoniškojo Paganini'o kaprisų versiją fortepijonui bei įspūdingąjį „Mefisto valsą“.

Fortepijonas ir romantizmo muzika neįsivaizduojami vienas be kito. Šis XIX a. ypatingo muzikų dėmesio sulaukęs instrumentas ir pianistė Š.Čepliauskaitė – taip pat neišskiriami gyvenimo pakeleiviai. Didžiausią pianistės solinio repertuaro dalį sudaro būtent kompozitorių romantikų kūriniai. Šviesė profesinį kelią pradėjo Kauno J.Naujalio meno mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pianistė koncertavo visose didžiosiose Lietuvos koncertų salėse ir įvairiose užsienio valstybėse – nuo Didžiosios Britanijos iki Japonijos. Svarbi muzikės veiklos dalis – projektai, susiję su lenkų kompozitoriaus romantiko Frederiko Chopino kūryba. Už tai Š.Čepliauskaitei buvo įteiktas Lenkijos Respublikos garbės ženklas „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“.

Dievai ir demonai

F.Liszto fortepijoninė kūryba – mūsų dienas pasiekęs vengrų romantizmo perlas. Scenoje fortepijonu F.Lisztas skambino jau vaikystėje. Šį kompozitorių ir pianistą virtuozą galima vadinti ir dirigentu, muzikos mokytoju, aranžuotoju, vargonininku, filantropu, nacionalistu. Kitus svarbius muziko gyvenimo faktus puikiai atspindės Š.Čepliauskaitės koncerto „Lisztas: dievai ir demonai“ programa.

Savo jaunystės įspūdžius kompozitorius sudėjo į 6 Didžiuosius etiudus pagal Paganinį. Abejingų nepalikęs smuikininko ir kompozitoriaus N.Paganini'o talentas stipriai paveikė jauną pianistą ir paskatino siekti profesinio meistriškumo. Taip pat šie įspūdžiai jį įkvėpė fortepijonui pritaikyti charakteringuosius N.Paganini'o Kaprisus smuikui solo.

Šveicarijos gamta – pradinis ciklo „Klajonių metai“ įkvėpimo šaltinis. Būtent nauji kelionių po Europą potyriai suaktyvindavo kompozitoriaus kūrybines galias. Minėtas ciklas yra laikomas puikiu F.Liszto kompozicinio stiliaus apibendrinimu. Kompozitoriui buvo svarbi ir to laikotarpio literatūrinė kūryba. Glaudų autoriaus ryšį su XIX a. rašytojais rodo tai, jog ciklo pristatymą ir daugelį jo kūrinių F.Lisztas papuošė kokia nors jam artimo rašytojo citata.

Gyvenimo ženklai

Kelionės po Italiją F.Liszto kūryboje taip pat paliko svarbų pėdsaką. Kompozitoriaus laikinaisiais namais tapo Milanas, Venecija, Florencija ir Roma. „Klajonių metų“ antroji dalis yra skirta būtent italų menui. Koncerte iš ciklo antrosios dalies skambės sonata-fantazija „Perskaičius Dantę“ ir Venecijos įkvėpta „Taratella“, kuri, anot Š.Čepliauskaitės pasirodymą vertinusio lenkų pianisto, „dėl puikios technikos šokio ritmu veržte veržiasi iš fortepijono“.

„Mefisto valsas“ – jau visai kitokio F.Liszto gyvenimo etapo ženklas. Iki jo kompozitorius jau buvo spėjęs netikėtai atsisakyti virtuozo karjeros, pagyventi Vokietijoje ir Romoje buvo įšventintas į vienuolius. Paskutinius gyvenimo metus F.Lisztas praleido tėvynėje Vengrijoje, kur jį lydėjo sėkmė ir šlovė. Kompozitorius tapo Budapešto muzikos akademijos prezidentu ir dėstytoju, vėl koncertavo, dažnai lankė įvairius Europos miestus, dalyvaudavo savo kūrinių premjerose. „Mefisto valsas“ – vienas iš daugelio įrodymų, kad kūrybinės energijos jam netrūko iki paskutinių gyvenimo dienų.

Pianistų giriamas Klaipėdos koncertų salės fortepijonas nekantrauja pademonstruoti F.Liszto ir Š.Čepliauskaitės talentus. Rečitalis – spalio 25 d. 18.30 val.