Per keturis kūrybinio darbo dešimtmečius tapytoja, Klaipėdos kultūros magistrė A.Banytė sukūrė 21 monumentaliosios tapybos objektą, dar tris – kartu su bendraautoriais. Sudėjus į vieną vietą, jos kūrybos siena užpildytų daugiau nei 1 000 kv. metrų plotą. Kaip tai atrodytų natūroje, pernai vasarą buvo galima pasipraktikuoti jubiliejinėje dailininkės parodoje „Monumentalumas tyloje“, veikusioje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose. Dabar monumentalūs dailininkės kūriniai, išsibarstę po visą Lietuvą, atspindėti knygoje.

Albumas nebūtinai tik apvainikuoja pasibaigusią menininko karjerą – tai labiau fiksavimo momentas, primenantis apie tas vertes, kurios paprastai yra „nematomos“ plika akimi. Fenomenalu, bet sovietinio laikmečio kūriniai grįžta į dėmesio akiratį ir yra atrandami iš naujo. A.Banytės kūriniai įgyja dar didesnę meninę vertę dėl laiko nuotolio, skiriančio mus nuo freskų sukūrimo. Dėl anuometės (po studijų baigimo 1974 m. iki nepriklausomos Lietuvos laikotarpio) freskos sėkmės, kurią lėmė vadinamoji menų sintezė, kai labai svarbus tapo dailės integravimas į architektūrą, menininkė galėjo save visapusiškai realizuoti, o dabar tokie užsakymai yra retenybė. Freskos architektūriniams ansambliams suteikia papildomos meninės vertės, nes jos integruotos į patį interjerą. Dabartinis susižavėjimas greitais „europiniais remontais“ turi ir tamsiąją pusę – ateities kartoms paliekamos tik bedvasės tuščios sienos, kurios nieko nepasako apie prieš tai buvusią kartą. Kūrinių saugojimas ir restauracija įvairių institucijų patalpose parodo jų meninę bei istorinę nuovoką ir pagarbą.

Albumo pristatyme dalyvaus Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė, multimedijų menininkas, fotografas Gintas Beržinskas, dizainerė Agnė Matulionytė, menotyrininkė Rūta Jakštonienė, architektė Gerda Antanaitytė, meno kolekcininkas Edmundas Kolakauskas, leidėjas Saulius Jokužys.