– Papasakokite apie parodą – kokia jos idėja, kokius darbus jai pasirinkote?

– Parodos idėja jau seniai sukosi mintyse, nes labai mėgstu tapyti portretus ir tai darau daugiau nei penkerius metus. Nusprendžiau, kad atrinkus darbus būtų galima suformuoti išties nemažą ekspoziciją. Parodoje bus daugiau nei 20 mano nutapytų portretų. Taip pat dvi meno instaliacijos – „Femme“ ir 2x3 metrų dydžio koliažas „Šiuolaikinė lietuvaitė”, sukurtas pagal to paties pavadinimo mano nutapytą merginos portretą. Parodai atrinkau paveikslus, kuriuose daugiausia vaizduojami tikri, realūs žmonės, taip pat nusprendžiau įtraukti ir tris savo išgalvotus portretus – „Svajotoją“, „Fešionistę“ ir“ Kosminę mergaitę“. Beje, šią parodą ketinu surengti tik Klaipėdoje. Balandžio 6-ąją ją pristatydama gimtajame mieste, šiemet švęsiu savo gimimo dieną.

– Šie portretai eksponuoti anksčiau?

– Portretus dažniausiai užsako mano kūrybos gerbėjai, kuriems patinka mano tapybos braižas. Visus paprašiau paskolinti, nes jie yra parduoti arba padovanoti. Du paveikslai grįžo net iš Šveicarijos. Džiaugiuosi, kad savininkai labai geranoriški ir paskolino darbus parodai. Ne vienas portretas anksčiau eksponuotas mano personalinėse parodose „Raudona ne mėlyna” bei „33”, jungtinėse parodose „XXI a. autoportretas“, „Mados ikona”. „Šiuolaikinės lietuvaitės” portretą kūriau 2014 metais Pasaulio jaunimo susitikime, jis pabuvojo „Verslo burėse” Vilniuje. Tikiuosi, kad šis koliažas kabės ir renginiuose, skirtuose Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui.

– Jūsų kūryba jau seniai peržengė Lietuvos ribas. Kas traukia sugrįžti į Klaipėdą?

– Gimiau, augau, mokiausi bei pirmąsias studijas baigiau Klaipėdoje. Į Vilnių išvykau būdama 21-erių, apsisprendusi įgyti dar vieną specialybę – ten studijavau interjero dizainą. Sostinėje gyvenu iki šiol, tačiau vasaras leidžiu Klaipėdoje. Mėgstu čia sugrįžti dėl jūros bei jaukaus senamiesčio, čia gyvena mano mama, sesuo bei uošviai, likę artimi draugai.

– Be to, kad intensyviai kuriate, daug keliaujate. Kur veda tos kelionės?

– Nuo paauglystės daug keliauju ir dažniausi kelionių tikslai yra meno bienalės, parodos bei muziejai. Manau, kad ne tik menininkams ar kolekcininkams svarbu stebėti meno pasaulį – juk menas labai vertinamas šiais laikais. Norint jį suprasti, reikia pamatyti tūkstančius paveikslų, perskaityti daug straipsnių bei knygų. Kartu man patinka vertinti savo darbus pagal tai, kaip jie atrodo pasauliniame meno kontekste.

– Ir kaip jie atrodo?

– Manau, jog mano kūryba yra labai šiuolaikiška bei atitinkanti pasaulinius meno standartus. Gal dėl to eksponuoti savo paveikslų bei meno objektų buvau pakviesta į Šveicariją, Ispaniją, Monaką, Honkongą. Mano kurto dizaino kilimai sulaukė daug dėmesio Hanoverio, Kelno, Stokholmo bei Paryžiaus parodose.

– Kokių turite ateities sumanymų, kuriais galbūt galėtumėte pasidalyti?

– Šiuo metu didelį dėmesį skiriu ne tik šios parodos organizavimui, bet ir kitam savo meno projektui „Diabetas”. Tai bus meno objektas iš naudotų insulino švirkštų. Juo noriu atkreipti dėmesį į spartų šios ligos plitimą. Tokia idėja kilo, kai man pačiai buvo diagnozuota ši liga. Vis dar renku tuščius ir be adatų insulino injektorius, todėl sergančiuosius kviečiu prisidėti prie šio sumanymo. Švirkštus galima atiduoti savo gydytojams endokrinologams arba Feisbuke parašyti žinutę man į „AgneArt“ studiją.

A.Kišonaitės parodos „Portretai” atidarymas – balandžio 6 d. 18.30 val. „Klaipėdos galerijos” filiale „Herkaus galerijoje“ (Herkaus Manto g. 22). Paroda veiks iki gegužės 4 d.