Kūrybos šerdis

R.Flickas (g.1936 m., iki 1989 m. – Rokas Alvydas Liaukonis) – archeologas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, nuo 2009 m. – Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos narys, o 2014 m. tapo ir Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

Klaipėdoje gyvenantis ir šio krašto kultūra besidomintis vokiečių kilmės rašytojas skaitytojams jau gerai žinomas kaip romanų trilogijos „Šiaurės Sachara“ (2010), „Paskutinis traukinys“ (2012) ir „Emma, pastoriaus duktė“ (2014) autorius. Visus jo romanus, taip pat ir naujausiąjį išleido didžiausia Lietuvos leidykla „Alma littera“. Tarp kitko, „Emma, pastoriaus duktė“ tapo populiariausia lietuvių autorių grožinės literatūros knyga, kuri šalies bibliotekose 2015 m. sulaukė didžiausio skaitytojų dėmesio.

R.Flicko kūrybos šerdis – Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas, savo knygose jis epiškai, per kelias kartas atskleidžia skaudžius šio krašto istorijos puslapius.

Rašytojas aktyviai dalyvauja literatūriniame gyvenime, pristatinėdamas savo knygas apskrities bibliotekose, bendraudamas su žmonėmis, nes, jo žodžiais, juk jiems ir yra skirtos tos knygos. Sukūręs nepaprastai intriguojantį Prūsijos paveikslą, kuriuo skatina branginti istorinę atmintį ir ugdyti garbingą požiūrį į gyvenimą, jis sulaukė didelio skaitytojų ir kritikų dėmesio, buvo apdovanotas įvairiomis premijomis, tarp jų – ir Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.

Byloja apie praeitį

Būdamas Lietuvos vokietis, R.Flickas neabejingas šio krašto likimui, jam labai artima Mažoji Lietuva. Todėl ir jo knygos byloja apie praeitį, atėjusią iš amžių glūdumos.

„Beje, prūsų gentis buvo artima lietuviams tautiniu aspektu. Esame giminės ir, manau, dabartinei visuomenei turėtų kilti klausimai, kodėl ji išnyko, kas juos sunaikino? Turime prisiminti ir spręsti šiuos moralinius klausimus. Juk tai buvo gražūs laikai, nors ir sunkūs. Iš Mažosios Lietuvos atėjo šviesa – žinia, paštas, knygnešiai, pirmoji knyga, Kristijonas Donelaitis. Todėl šis kraštas yra susaistytas labai artimais ryšiais su Lietuva ir be galo svarbu, kad skaitytojai neužmirštų to, susimąstytų: gal šiais laikais ir mūsų laukia panašus likimas?.. Kuo mes garantuoti, kad po keliasdešimties metų to paties nenutiks Lietuvai?.. Mano moralinis tikslas ir pareiga yra apie tai kalbėti“, – „Klaipėdos“ laikraščiui yra sakęs rašytojas. Jo nuomone, kūriniai, kuriuose keliamos tautiškumo problemos, labai reikalingi, nes istorija turi tendenciją kartotis.

R.Flickas visuomet pabrėžia, kad jo romanai nėra istoriniai. Taip, juose esama istorinių įvykių ir svarbus istorinis fonas. Rašydamas apie tai jis daug skaitė. Yra ir tikrų istorinių asmenybių, bet jos perleistos per rašytojo fantazijos filtrus. Vyrauja išgalvoti veikėjai, jų charakteriai, artimi tos epochos gyvenimo būdui, kalbos manieroms, papročiams.

Anot rašytojo, dabar labai daug nihilizmo, sumaterialėjimo, netikėjimo savimi, jaunimas neturi atsparos taško, kuriuo anksčiau buvo patriotizmas: „Mūsų krašte yra tokių ligų, kurios gali mus privesti prie to, apie ką aš ir rašau savo romanuose, – mes galime išnykti. Į mūsų gražų kraštą prie Baltijos jūros gali kėsintis kiti. Istorijos ratas sukasi. Todėl, manau, reikia auklėti jaunimą ir patiems būti savo krašto patriotais, mylėti savo šalį. Būtina kalbėti apie pareigą savo šaliai, savo tautai, savo šeimai. Visa tai ir sudaro tautos tvirtumą.“

Pradingę klajojančiame smėlyje

R.Flicko romanas „Pradingę klajojančiam smėlyje“ pasakoja apie XI–XII a. kuršių – drąsių jūrininkų ir plėšikų, laivų statytojų, amatininkų ir žemdirbių – gentį. Toji gentis gyveno Baltijos pajūryje, nuo Nemuno deltos iki Ventos vidurupio, plaukiojo Baltijos jūra ir siaubė buvusių šio krašto užkariautojų ir šeimininkų danų bei švedų vikingų gyvenamas teritorijas. Ne veltui Jutlandijos (Danijos) pakrančių bažnyčiose danų vikingai meldėsi: „Dieve, saugok mus nuo kuršių“.

Romano veiksmas plėtojamas trijose vakarinėse kuršių žemėse – Pilsote, Mėguvoje ir Duvzarėje. Šių žemių valdovų – konungų – gyvenimas ir veikla susipynę į sudėtingą rezginį. Šalia laisvųjų žmonių čia gyvuoja vergvaldystė, nesvetima ir daugpatystė bei nesantuokiniai santykiai, o viename iš pagrindinių Mėguvos žemės centrų – Palangoje ir jos uoste – įsisiūbuoja dramatiški įvykiai...

Knygos sutiktuvės – rugpjūčio 30 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje. Dalyvaus autorius R.Flickas, literatūrologė Jovita Saulėnienė. Ištraukas iš romano skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flick.