Intriguojanti pažintis

Fleita ir mušamieji – toks netradicinis instrumentų derinys rugsėjo 28-ąją suskambės spalvingoje šiuolaikinės muzikos programoje „Japoniški sodai“. Universali fleitininkė Camilla Hoitenga (Vokietija, JAV) ir perkusininkas Norbertas Krämeris (Vokietija) įrodys, kad dabarties muzikoje fleita ir mušamieji ypač ryškiai praplečia savo galimybes.

Šis festivalio „Permainų muzika“ renginys bus puiki galimybė susipažinti su įvairiais fleitų tipais ir skirtingais jų panaudojimo būdais šiandienos kontekste. Visa tai perteiksianti C.Hoitenga užsienio spaudoje vadinama ekscentriška šio instrumento žinove, kuri ne tik muzikuoja, bet ta muzika ir gyvena. Japonijos žiniasklaidoje jos kuriamas garsas pavadintas rafinuotu, pagirtos muzikės interpretacijos, nukeliančios publiką į kitą pasaulį.

C.Hoitenga gimė ir užaugo Mičigano valstijoje (JAV), o šiuo metu yra įsikūrusi dviejuose pasaulio miestuose – Kelne (Vokietija) ir Sylvoje (Šiaurės Karolina, JAV). Profesines žinias muzikė gilino irgi JAV bei Vokietijoje. Dabar ji pati veda meistriškumo kursus bei kūrybines dirbtuves visame pasaulyje.

Gausiame fleitininkės repertuare – kūriniai nuo ankstyvojo baroko iki šių dienų kompozicijų. Atlikėja nuolat pasirodo tiek koncertuose su orkestru, tiek kaip solistė ar kamerinių ansamblių narė. C.Hoitengos įrašai, ypač ištikimos kūrybos partnerės kompozitorės Kaijos Saariaho kūrinių atlikimai, yra pelnę daug apdovanojimų Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Amerikoje. Fleitininkė labai domisi japonų kultūra, dažnai lankosi Japonijoje, kur atlieka specialiai jai parašytus japonų autorių kūrinius.

Fleitoms, perkusijai ir elektronikai

Kompozitorių, bendradarbiavusių su šia puikia muzike, sąraše rasime ir lietuvę Ramintą Šerkšnytę, kurios „Mažojo princo pasaką“ C.Hoitenga atliko su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. Su šiuo kolektyvu atlikėja 2013 m. koncertavo „Klaipėdos muzikos pavasaryje“, o „Gaidos“ festivalyje Vilniuje 2005 m. ji grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais.

Perkusininkas iš Vokietijos N.Krämeris savo profesijos paslapčių mokėsi Hanoveryje ir Kelne, vėliau beveik dešimtmetį dėstė Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Jis daug koncertuoja kaip solistas ir su įvairiais šiuolaikinės muzikos ansambliais, vadovauja perkusijos ansambliui.

Koncerte „Japoniški sodai“ skambės kūriniai piccolo, koncertinei, altinei ir bosinei fleitoms, perkusijai ir elektronikai. Bus atliktas Klaipėdoje ne kartą koncertavusio trombonininko bei kompozitoriaus Mike’o Svobodos kūrinys. Programa, beje, pavadinta pagal K.Saariaho kūrinį, turės kelis japoniškus momentus, tad supažindins klaipėdiečius ir su japonų autorių Yoshihiro Kanno bei Noriko Nakamura‘os muzika. Taip pat bus atliktos Karolos Obermueller, Benjamino Broeningo, Marko Chamberso ir Davido Bohno kompozicijos. Klaipėdiečiai išgirs net penkias europines ar pasaulines kūrinių premjeras.

Atrasti iš naujo

„Apeigos orkestrui“ – tai muzika, susijusi ne tik su klausymu, bet ir dalyvavimu joje. Norisi sujungti skirtingus raiškos būdus, kad sustiprintume muzikos įspūdį“, – teigė Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Šią programą orkestras atliks festivalio „Permainų muzika“ koncerte rugsėjo 30-ąją. Projekto partnerė – Lietuvos kompozitorių sąjunga, su kuria bendradarbiaudama Klaipėdos koncertų salė pristato naujus lietuvių autorių opusus.

Pirmojoje programos dalyje suskambės dviejų kūrinių premjeros. Tai specialiai šiam koncertui sukomponuotas Gintaro Sodeikos „Tettigonia Perdida“ („Žiogas Paklydėlis“) fortepijonui ir styginių orkestrui. Kūrinio solo partiją paskambins kompozitoriaus sūnus, talentingas jaunosios kartos pianistas Joris Sodeika (fortepijonas).

G.Sodeikos kūryba pasižymi žanrų ir netikėtų idėjų įvairove. Jo kūriniuose sklandžiai dera įvairus nūdienos garsynas – nuo minimalizmo iki džiazo elementų ar nuorodų į populiariąją kultūrą. Svarbi kompozitoriaus kūrybos dalis – muzika teatrui, taip pat garso instaliacijos, tarpdisciplininiai projektai, hepeningai ir pan. Autorius savo kūrybą apibūdino kaip „akademinį techno“ – savotišką tradicinių muzikos vertybių ir naujųjų technologijų derinį.

„Tettigonia Perdida“ – tai žiogo paklydėlio apeiga-meditacija DADA tema. Šiais metais sukanka 100 metų, kai buvo paskelbtas DADA manifestas. Žiogas paklydėlis įsitikinęs, kad DADA tebėra gyvas ir aktualus... Pamedituokime DADA apeigą... “ – taip savo naują opusą pakomentavo G.Sodeika.

Antroji premjera – Nijolės Sinkevičiūtės „Kryžkelės apeigos“ violončelei solo ir styginiams. Jų solo partiją pagrieš M.Bačkus. Pasak kompozitorės, „žmogus, esantis kryžkelėje, yra nesvarumo arba pereinamoje būklėje, virsme. Jame susikerta visos žemiškos ir dangiškos, šviesiosios ir tamsiosios jėgos“.

Klausytojus turėtų suintriguoti teatrališkas Jurgitos Mieželytės opusas „Kaip genys eglę kirto“, suteiksiantis progą orkestrantams parodyti savo aktorinius gebėjimus.

Svarbūs leitmotyvai

Emocine koncerto kulminacija turėtų tapti žinomo britų kompozitoriaus Johno Tavenerio kūrinys „The Protecting Weil“ („Apsauganti skraistė“), skambėsiantis antrojoje vakaro dalyje. Jo autorius teigė: „Mėginau apčiuopti bent nedidelę dalelę kone kosminės Dievo Motinos galios. Dievo Motiną kūrinyje vaizduoja violončelė, per visą kūrinį ji nė akimirką nenustoja dainuoti. Styginius instrumentus galima įsivaizduoti kaip gigantišką jos nesibaigiančios giesmės išplėtimą.“

J.Tavenerio muziką palydės Vlado Šerstobojevo vaizdo projekcija. Solo violončelės partiją šiame kūrinyje atliksiančio M. Bačkaus nuomone, „ši konceptuali kompozicija yra 45 minučių trukmės malda“. „Mane jis traukia savo simboliškumu, kuris suteikia muzikai naujų prasmių ir gilesnių pajautų“, – teigė muzikantas.

Šiuolaikinė ir senoji muzika jau seniai tapo svarbiais leitmotyvais M.Bačkaus muzikinėje veikloje. Ekspresyvia interpretacine maniera pasižymintis violončelininkas dažnai koncertuoja šiuolaikinės muzikos festivaliuose, atlieka premjerinius opusus, kartais juos inspiruoja. Dvi šio atlikėjo kompaktinės plokštelės („el cello“ ir „Pas De Deux“) taip pat skirtos pastarųjų dešimtmečių – daugiausia lietuvių kompozitorių – kūrybai, kurios dalis jam ir dedikuota.

Pradėjęs dirbti orkestro meno vadovu 2009 m., viename interviu jis kalbėjo: „Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo pareigos man – galimybė įgyvendinti savo idėjas ir generuoti jas su bendraminčiais. Labai noriu, kad šis puikus kolektyvas atrastų muziką iš naujo, atrastų naujus būdus, kaip valdyti publikos emocijas.“

Abiejų koncertų pradžia – 18.30 val.