Tarsi sprogimas

Smuiko virtuozo Sergejaus Krylovo vadovaujamam ir didelį pripažinimą pelniusiam orkestrui šįkart diriguos Adrija Čepaitė. „Dirigentas tėra kuriamo grožio tarpininkas. Siekiu atlikėjus ir klausytojus pakviesti į vidinį dialogą su sieloje skambančia muzika“, – viename interviu teigė dirigentė.

Šiemet 80-mečio jubiliejų minintis Osvaldas Balakauskas, kaip vakarietiškojo modernumo simbolis, ypač po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais tapo svarbiausiu naujosios stilistikos autoritetu. Bronius Kutavičius, šiemet švenčiantis 85-metį, yra lietuviško muzikinio modernizmo šauklys, dar XX a. 7–8 dešimtmečiais pažadinęs kultūrinio atgimimo bangą. Algirdas Martinaitis yra akylas dvasinio visuomenės gyvenimo stebėtojas, išradingai pasitelkiantis įvairiausius stilistinius skolinius, sau artimos praeities bei dabarties muzikos aliuzijas.

Programoje „Impresijos“ bus atliktas O.Balakausko Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams, kerintis savo sąskambių darna. Tai vienas gražiausių ir populiariausių kompozitoriaus kūrinių, savo forma, koncertiniais solisto ir orkestro santykiais, faktūros tipu artimas A.Vivaldi. Tačiau autorius lieka ištikimas savo ritminei sistemai, o septakordų – nonakordų harmonija teikia šiai muzikai šviesaus impresionistinio kolorito.

„Kiekvienas jo opusas – tarsi sprogimas: iš labai tankaus muzikinių idėjų branduolio garsai pasklinda raibulių pavidalais, įgydami pagreitį. Tačiau besiskleidžiančių garsų gausa išlieka skaidri, permatoma (pergirdima), ji niekada nesusidrumsčia ir nepavirsta sąmyšiu ar garsų muge, taip būdinga modernių kompozitorių kūrybai“, – taip apie O.Balakausko muziką atsiliepė dailininkas Leonardas Gutauskas.

Įkvėpimo šaltiniai

Koncerte skambėsiančios B.Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ – tobulas modernaus lietuviškumo muzikoje ženklas. Kūrinio tema – jo pradžioje pasigirstanti lietuvių liaudies daina „Beauštanti aušrelė“, atliekama liaudies dainininkės. Kūrinio pabaigoje ji kontrapunktiškai sujungiama su kita liaudies daina „Bėkit, bareliai“. Taip išreiškiama pagarba didžiajam mūsų tautos menininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui (kūrinys parašytas jo 100-mečiui) ir jį išauginusiai Dzūkijos žemei. Pasak muzikologo ir politiko Vytauto Landsbergio, kai liaudies dainos motyvas, „palengva miršta, girdime nuotaikingos romantiškos užbaigos idėją: muzika ištirpsta, nyksta, gęsta. Tai tartum atsisveikinimas su ištisa dvasios epocha, – tačiau jos neatmetame ir toliau iš jos semiamės.“

A.Martinaitis savo „Muzikinėje aukoje“ tenorui ir kameriniam orkestrui sujungė religinius ir pasaulietinius, baroko ir dabarties ženklus. Apie tai byloja ne tik kūrinio idėja, bet ir muzikinė medžiaga, kuri, anot autoriaus, grindžiama dviem monogramomis: B-A-C-H ir E-H-A-D; antroji hebrajų kalba Biblijoje reiškia: „Viešpats vienas ir vienintelis.“ Šios dvi temos – Viešpats ir Bachas – čia telpa tarsi viename muzikiniame altoriuje. Tai yra ir bendrakultūrinis kodas, suprantamas įvairių šalių klausytojams.

Programoje taip pat bus atliktas Kaune gyvenančios kūrėjos Zitos Bružaitės premjerinis opusas Adagio obojui ir kameriniam orkestrui. „Pavadinimas Adagio kilo iš lyriškumo, melodingumo. Tačiau dabartinio žmogaus adagio tempas nebe 66, bet žymiai greitesnis. Seniai norėjau parašyti kūrinį, kuris emociniu išraiškingumu priartėtų prie pagal tą patį pavadinimą sukurtų tvarių T.G.Albinoni ir S.Barberio pavyzdžių“, – pasakojo autorė.

Atliks žymūs muzikai

Šių kūrinių solo partijas atliks Robertas Beinaris (obojus), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas), Mindaugas Zimkus (tenoras) – žymūs šalies muzikai, pasirodantys Lietuvoje ir už jos ribų.

R.Beinaris koncertuoja ne tik kaip solistas su įvairių šalių orkestrais, bet ir su savo įkurtais ansambliais – Lietuvos obojų kvintetu, LMTA pučiamųjų instrumentų kvintetu „Nauji garsai“, yra ilgametis senosios muzikos ansamblio „Musica humana“ narys. Jis įtrauktas į „Buffet Group“ (Prancūzija) medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą. Atlikėjas nuolat propaguoja lietuvių kompozitorių muziką, yra įgrojęs daugiau kaip 10 kompaktinių plokštelių.

V.Eidukaitytė-Storastienė kaip solistė ir kamerinių ansamblių narė dalyvavo įvairiuose senosios ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose, programoje „Baroko kelias“ ir kt. Atlikėja rengia rečitalius, groja ansamblyje „Affectus“, dalyvauja istorinio šokio trupės „Festa cortese“ programose, skambina klavesino partiją G.F.Händelio „Aleksandro puotos“ spektakliuose Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Ji yra Lietuvos kamerinio orkestro klavesinininkė.

M.Zimkus kuria vaidmenis LNOBT, Kauno ir Klaipėdos muzikiniuose teatruose, koncertuoja įvairiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse. Jo repertuare – mišios ir oratorijos, kamerinė muzika ir modernioji kūryba.

Dirigentė A.Čepaitė išsiskiria turtinga bei įvairialype kūrybine veikla, kurioje ypatingą vietą užima grigališkasis choralas ir senoji muzika. Ji yra ansamblio „Graces & Voices“ bendraįkūrėja, su juo aktyviai koncertuoja Europoje. Dirigentė bendradarbiauja su Lietuvos orkestrais, taip pat semiasi patirties kituose Europos šalių orkestruose.

Koncerte ‚Impresijos“, kuris Klaipėdos koncertų salėje vyks lapkričio 3 d. 18.30 val., taip pat bus pristatyta A.Čepaitės ir Lietuvos kamerinio orkestro atliekamos lietuvių kompozitorių muzikos plokštelė „Muzika kameriniam orkestrui“. Joje įrašyti koncerte skambėsiantys O.Balakausko, B.Kutavičiaus ir A.Martinaičio kūriniai.