Vienadienių įvykių ryšys su ilgalaikiais socialiniais procesais, geopolitikos bei technologijų raidos išraiška kultūroje, egzistenciniai klausimai ir kūrybos prasmė – šiuos teminius leitmotyvus savo svečiams žada jau šeštadienį prasidėsiantis ir liepos 12–19 d. Nidoje vyksiantis XVIII tarptautinis Thomo Manno festivalis „Šimtmečio vasara“.

Derinti akademinės klasikos koncertus ir kino vakarus, filosofines diskusijas bei meno parodas yra Th.Manno festivalio išskirtinumas. Tačiau, anot renginio koordinatorės, Th.Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, renginių įvairovė nėra savaiminis tikslas.

„Žinutės, kurias mūsų festivalis kaskart siekia perduoti visuomenei, glaudžiai susijusios su aktualiais įvykiais. Stebėdami jaudinamus procesus ir pokyčius kaimyninėse šalyse bei Lietuvos padėtį, ieškome atspirties taškų, kategorijų, žvalgomės į platesnį kontekstą, – sakė pašnekovė. – Festivalis primena, kad argumentuotas vertinimas prašosi atidumo ne tik dabarčiai, bet ir praeities palikimui. Skirtingų sričių įvykių, įvairių žanrų kūrinių gretinimas patvirtina – brandžios įžvalgos yra lanksčios ir nesenstančios.“

Naująjį penkerių metų teminį ciklą „Modernybės palikimas. 100 metų po didžiojo karo“ pradedantis festivalis šiuosyk primins Pirmojo pasaulinio karo pradžios istorinį bei kultūrinį kontekstą.

Iki „Užburto kalno“

– Ar festivalio gaires nustatantys ekspertai – kuratoriumas – lengvai priėjo bendrą sprendimą dėl naujojo ciklo? – teiravomės L.Motuzienės.

– Esminiai sprendimai diskutuojami posėdžiuose, kuriuose kuratoriumas susitinka kelis kartus per metus, o tarp jų palaikome ryšį telefonu bei elektroniniu paštu. Kuratoriumo, vadovaujamo istorikės, habil. dr. Ruth Leiserowitz, nariai yra istorikai, menotyrininkai, muzikologai, filologai bei kitų sričių specialistai, kultūros sklaidos organizacijų – Goethe‘s instituto, „Borussia“ bei „Academia Baltica“ – atstovai. Tai išskirtinai garbės pareigos, tad kuratoriai itin atsakingai vertina festivalio tematikos klausimus.

Pasibaigus trejų metų festivalio ciklui, skirtam Czesławo Miłoszo kūrybai ir visuomeninei pozicijai, buvo daug svarstyta apie tolesnę kryptį. Ją pasufleravo šiemet minima Pirmojo pasaulinio karo pradžios sukaktis, karo reikšmė Europos bei pasaulio istorijoje bei, žinoma, šioms temoms skirta literatūra – kiekvieno skaitančiojo dėmesio vertos knygos.

Kadangi renginio metu nagrinėsime šio įvykio kultūrinį, visuomeninį kontekstą, labai pravertė jį nagrinėjančio vokiečių autoriaus Floriano Illieso apybraižų romanas „1913: šimtmečio vasara“ („1913: Der Sommer des Jahrhunderts“). Kristinos Sprindžiūnaitės išverstas į lietuvių kalbą, jis bus išleistas „Sofoklio“ leidyklos – tikimės pristatyti knygą to paties pavadinimo festivalyje.
Dar vienas naujojo ciklo įkvėpėjas – vokiečių istorikas bei filosofas Oswaldas Spengleris ir jo klasika tapę veikalai: „Vakarų saulėlydis“, skirtas civilizacijų raidai ir krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nuosmukiui, bei „Žmogus ir technika“, nagrinėjantis technologijų ir industrializacijos poveikį kultūrai. O pati šiuo metu esu pasinėrusi į Stefano Zweigo autobiografiją „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“. Tai nepaprastai talentingo ir įžvalgaus, bet slogiai dviejų didžiausių XX a. karų nuotaikai neatsispyrusio europiečio kūrėjo užrašai. Kai kurios jo mintys stebėtinai tiksliai perteikia ir šių dienų atmosferą.

Th.Manno festivalio programa aprėpia įvairių žanrų renginius ir vyksta vasarą Nidos kurorte, tačiau tai nėra vien pramoginis renginys arba uždaras mokslininkų bei menininkų pasikalbėjimas tik jiems aktualiomis temomis. Kuratoriai akcentuoja menininkų bei intelektualų socialinę atsakomybę, reakciją į visuomenę neraminančius procesus, gyvenimo pulso fiksavimą.

– Kaip plėtosite naująjį ciklą? Kokia vieta jame atiteks pagrindinei festivalio asmenybei – rašytojui Thomui Mannui?

–  Praėjusio amžiaus autoriai – patogi paspirtis, tačiau ciklo temos bus siejamos ne tik su jais. Papildydamos viena kitą, jos plėtos įvairius XX a. pirmosios pusės istorijos ir kultūros istorijos aspektus nuo meninės ekspresionizmo srovės iki imperijų žlugimo. Čia svarbi ir Th.Manno pozicija bei jos kaita.

Paminėtina, kad 1914 m. rašytojas viešai palaikė Vokietijos kaizerio Vilhelmo II politiką, kuri paskatino karą. Čia išsiskyrė Th.Manno ir jo vyresniojo brolio Heinricho, aršaus karo priešininko, pozicijos. Broliai susikivirčijo ir daug metų, iki pat 1922-ųjų, bendravo tik viešų abipusių užgauliojimų forma.

Per šį laikotarpį Th.Manno politinės pažiūros gerokai pasikeitė – jų vystymąsi jis nagrinėja romane „Užburtas kalnas“. Šis programinis veikalas, kaip ir H.Manno, garsaus ir talentingo satyriko, ilgainiui atsidūrusio jaunesniojo brolio šešėlyje, asmenybė bei kūryba bus nagrinėjamos kituose ciklo festivaliuose.

Laukia ne tik liepą

– Tarptautinei bendruomenei žinomame renginyje kasmet dalyvauja užsienio intelektualai bei menininkai. Kokių garsių vardų laukiate šiemet?

– Daugelį metų bendradarbiaujame su Goethe’s institutu Vilniuje. Jo vadovės Johannos Keller iniciatyva šiemet į festivalį atvyks garsus Vokietijos Europos kultūros istorijos, ekspresionizmo žinovas, literatas, Hildesheimo profesorius emeritas Silvijus Vietta, taip pat laukiame Vokietijos istorijos tyrimų instituto Varšuvoje mokslininko, istoriko Maciejaus Górny.

Tradicinę Th.Manno bičiulių dieną, liepos 16-ąją, kuri minima kaip rašytojo atvykimo atostogauti į Nidą data, trys rašytojai – lietuvė Paulina Pukytė, prancūzė Corinne Roche ir vokietis Nilsas Mohlis, pavasarį rezidavę Nidoje Goethe‘s instituto, Prancūzų instituto Lietuvoje bei Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos kvietimu, skaitys savo sukurtus tekstus, inspiruotus menamo Th.Manno ir prancūzų rašytojo Jeanno Paulio Sartre’o susitikimo Nidoje.

Šiuolaikinio meno programoje laukiama ir Goethe’s instituto stipendininko vokiečio Philippo Hamanno, besidominčio žmogaus ir visuomenės atminties temomis, kūrybos pristatymo VDA Nidos meno kolonijoje.
Malonu, jog į festivalio veiklą įsitraukia ir kitos Neringos kultūros įstaigos. Jau daugelį metų programą praturtina Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namai. Jie kasmet kviečiasi žymius pasaulio ir Lietuvos menininkus, kurių darbai visuomet glaudžiai susiję su festivalio koncepcija. Šiuokart čia bus atidaryta juvelyrikos paroda „Vasarotojai“, kurioje savo darbus pristatys du kūrėjų tandemai. Estijos menininkai Adolfas Šaulys ir Mari Relo-Šaulys pelnė ne vieną prestižinę premiją už netikėtus dizaino sprendimus. Jų kūriniams būdingas kandus humoras, atkreipiantis dėmesį į visuomenės ir pasaulio trūkumus. Japonai Junas Konishis ir Kaori Taniguchi taip pat plečia įprastines juvelyrikos ribas, eksperimentuodami tokiomis medžiagomis kaip betonas ir plastikas.

– Festivalio renginiams tradiciškai skiriama trečioji liepos savaitė. Kas dar šį sezoną lauks Th.Manno asmenybe besidominčių kurorto svečių?

– Šį sezoną ypač kviečiame apsilankyti Th.Manno memorialiniame muziejuje – atnaujinta jo ekspozicija siūlo pažinti rašytoją bei jo vasarnamio Nidoje istoriją per unikalią archyvinę informaciją, senas fotografijas bei kūrybiškus sprendimus, leidžiančius įsivaizduoti anuometį kambarių interjerą. Dalyvaujame nacionaliniame projekte „Muziejų kelias“, kurio metu ši naujovė bus pristatyta ir kolegoms muziejininkams, ir Kultūros ministerijos vadovybei.

Rugpjūčio viduryje rengiame tradicinę Th.Manno kultūros savaitę, kurią šiuosyk pavadinome „Kodėl Nida?“. Jos metu prof. Axelis Ernstas Walteris, Klaipėdos universiteto bei Osnabriuko universiteto (Vokietija) mokslininkas, skaitys paskaitą „Thomas Mannas ir Kuršių nerija“, bus rodomi Ciuricho archyvo suteikti vokiški dokumentiniai filmai apie Kuršių neriją XX a. pradžioje bei Th.Manno paskutiniąsias gyvenimo dienas Šveicarijoje, vyks pianisto Sauliaus Šiaučiulio koncertas.

Ilga kultūros distancija

– Viešojoje erdvėje nemažai kalbama apie periferijos ir centro santykį, kultūrinį bendruomenės aktyvumą, panaudojamas ir trūkstamas šios srities galimybes. Kaip jaučiatės dirbdama Th.Manno kultūros centre Nidoje? Kokie tikslai ir partnerystės stiprina jūsų entuziazmą?

– Ilgalaikė kryptinga Th.Manno kultūros centro veikla siekia plėsti kultūrinę ir edukacinę erdvę. Pradėdama čia dirbti, numaniau, jog čia įgysiu visapusiškos patirties ir žinių, tačiau visa tai gerokai pranoko lūkesčius. Sakyčiau, jog esminiai dalykai yra vietos dvasinis laukas, buvęs rašytojo, Nobelio premijos laureato Th.Manno vasarnamis, kuriame įsikūręs centras bei muziejus, labai stipri Neringos bendruomenė ir veikla, telkianti daug žmonių iš Lietuvos bei kitų šalių.

Daugelį metų bendradarbiaujame su universitetais, tyrimų institutais bei kitomis kultūros ir švietimo įstaigomis. Neseniai kultūros centre vyko archeologijai skirta konferencija, sutraukusi archeologus, Šiaurės Rytų ir Vidurio Europos rinkinių ir dokumentų tyrimų komisijos (KAFU) narius iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos, kasmet rengiančius konferencijas įvairiuose pasaulio kampeliuose. Labiausiai džiugina, kad Nida jų buvo pasirinkta būtent dėl Th.Manno vardo ir itin jaukios vietos, kurioje veikia mūsų kultūros centras.

Taip pat jau keletą metų iš eilės organizuojame įvairių humanitarinių krypčių jaunųjų mokslininkų ir studentų stovyklas kartu su Lietuvių kalbos institutu. Nuosekliai siekiame įprasminti ir išskirtinę Kuršių nerijos etninę tradiciją, dalyvaujame kultūros paveldo išsaugojimo programose. Šiais metais planuojame surengti seminarą, skirtą unikaliai, bet visuomenei ne itin žinomai asmenybei

– Rytų Prūsijos provincijos paminklosaugininkui, menotyrininkui ir muziejininkui Richardui Jepsenui Dethlefsenui, vienam iš Rytprūsių tėviškės muziejaus po atviru dangumi Karaliaučiuje steigėjų. Didžiojoje šio muziejaus ekspozicijos dalyje buvo pristatomas Lietuvos kraštas ir jo etninis savitumas.

Akivaizdu, jog kultūros tradicijų formavimas yra lyg ilgų distancijų bėgimas, tačiau net pasiekus finišą – įgyvendinus seniai puoselėtą iniciatyvą, sulaukus išsvajoto susidomėjimo, – šis kelias nenutrūksta. Todėl nuolat siekiame įdomios ir patrauklios kultūros įstaigos vardo. O pagrindinis traukos objektas svečiams ir dvasinis orientyras mums neabejotinai yra rašytojo, Nobelio premijos laureato Th.Manno asmenybė, jo kūryba, veikla, tolerancija įvairių kultūrinių, tautinių grupių įvairovei.
XVIII tarptautinio Th.Manno festivalio „Šimtmečio vasara“

PROGRAMA

2014 m. liepos 12–19 d. Nidoje

Visi renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Liepos 12 d., šeštadienis

19 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia

Festivalio atidarymas

Festivalį atidaro festivalio globėjas Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir Neringos meras Darius Jasaitis

Pradžios koncertas

Johannes Brahms (1883-1897) Penkios dainos, op. 104
Atl. kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas ROMUALDAS GRAŽINIS)

Festivalio užsakyto kūrinio premjera. Kompozitoriaus Ričardo Kabelio (1957*) kūrinys chorui
Igor Stravinsky (1882-1971) Itališka siuita
Atl. POVILAS JACUNSKAS (violončelė), INDRĖ BAIKŠTYTĖ (fortepijonas)

Liepos 13 d., sekmadienis

16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
Knygos „1913: Šimtmečio vasara" pristatymas. Dalyvauja istorikas Nerijus Šepetys, knygos vertėja Kristina Sprindžiūnaitė, leidyklos atstovai.

18 val. VDA Nidos meno kolonija
Goethe's instituto stipendininko PHILIPPO HAMANNO kūrybos darbų pristatymas

20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Lietuviškos muzikos valanda
Juozo Gruodžio ir Juliaus Juzeliūno kūriniai
Atl. kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas ROMUALDAS GRAŽINIS), JOVITA VAŠKEVIČIŪTĖ (mecosopranas), EUGENIJUS ŽARSKUS (fortepijonas)

Liepos 14 d., pirmadienis

16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
„Blaivi vasaros dvasia. Rytų ir Vidurio Europos proveržis į naująjį šimtmetį"
Susitikimas su istoriku Maciej Górny (Lenkija). Moderatorius Antanas Gailius

18 val. V. ir K. Mizgirių menininkų namai
Parodos „Vasarotojai“ atidarymas. Autoriai Adolfas Šaulys ir Mari Relo-Šaulys (Estija), Jun Konishi ir Kaori Taniguchi (Japonija)

20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Senoji ir Naujoji Vienos mokyklos. Rečitalis
Ludwig van Beethoven (1770-1827)Sonata Nr. 7 D-dur, op. 10 Nr. 3

Arnold Schőnberg (1874-1951) Šešios mažos pjesės Op. 19

Ludwig van Beethoven (1770-1827)  Sonata Nr.22 F-dur, op. 54

Alban Berg (1885-1935) Sonata fortepijonui, op. 1
Ludwig van Beethoven (1770-1827) Sonata Nr.15 D-dur , op. 28

Atl. DAUMANTAS KIRILAUSKAS (fortepijonas)

Kino naktys Nidos KTIC „Agila“

21 val. Kino nakties belaukiant. Muzikinė programa

22 val. Vaidybinis filmas

Liepos 15 d., antradienis

16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
„1914-ieji: paskutinė Lietuvos vasara".
Susitikimas su istoriku Eligijumi Raila. Moderatorius Antanas Gailius

18 val. Neringos istorijos muziejus
Parodos iš kolekcininko Aleksandro Popovo paveiklsų kolekcijos atidarymas. Parodos kuratorėKristina Jokubavičienė

20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia

Karas ir muzika

Olivier Messiaen Kvartetas laiko pabaigai
Atl. VYTAUTAS GIEDRAITIS (klarnetas), RŪTA LIPINAITYTĖ (smuikas), POVILAS JACUNSKAS(violončelė), INDRĖ BAIKŠTYTĖ (fortepijonas)
Kino naktys Nidos KTIC „Agila“

22 val. Vaidybinis filmas.

Liepos 16 d., trečiadienis

16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
Thomo Manno bičiulių popietė
Menamas Thomo Manno ir Jeanno-Paulio Sartre'o susitikimas Nidoje. Rašytojų NILSO MOHLIO, CORRINE'OS ROCHE ir PAULINOS PUKYTĖS rezidencijoje sukurtų tekstų skaitymai. Bendradarbiaujant su Goethe's institutu Vilniuje, Prancūzų institutu Lietuvoje ir VDA Nidos meno kolonija.

20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Wolfgango Amadeuso Mozarto muzikos vakaras
Kvintetas klarnetui ir styginių kvartetui A-dur, KV 581
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 12 A-dur, KV 414 (autorinė kamerinė versija)

Atl. VYTAUTAS GIEDRAITIS (klarnetas), DAUMANTAS KIRILAUSKAS (fortepijonas), Kauno kvartetas: KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ(I smuikas ), VILIJA ŽILINSKIENĖ

(II smuikas), EGLĖ LAPINSKĖ (altas), SAULIUS BARTULIS (violončelė)

Kino naktys Nidos KTIC „Agila“

22 val. Vaidybinis filmas „Keturios minutės“. Vokietija, režisierius CHRIS KRAUS

Liepos 17 d., ketvirtadienis

16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
Susitikimas su Goethe‘s instituto svečiu, Hildesheimo universiteto profesoriumi emeritu Silvio Vietta. Moderuoja Ruth Leiserowitz

20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Kamerinės muzikos vakaras
Vidmantas Bartulis (1954*) I like Marlene Dietrich
styginių kvartetui, fortepijonui ir fonogramai
Atl. DAUMANTAS KIRILAUSKAS (fortepijonas) ir Kauno kvartetas: KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ (I smuikas ), VILIJA ŽILINSKIENĖ (II smuikas ), EGLĖ LAPINSKĖ (altas), SAULIUS BARTULIS (violončelė)
Franz Schubert (1797 - 1828)
Styginių kvartetas Nr. 13 a-moll, D. 804, op. 29, „Rosamunde“
Kauno kvartetas - KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ (I smuikas ), VILIJA ŽILINSKIENĖ(II smuikas ), EGLĖ LAPINSKĖ (altas), SAULIUS BARTULIS (violončelė)
Kino naktys Nidos KTIC „Agila“

22 val. Vaidybinis filmas „Vilko vaikai“. Vokietija, režisierius RICK OSTERMANN

Liepos 18 d., penktadienis

20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Senosios muzikos valanda. Čekų kompozitoriai Vienoje
L. Koželuho, J. A. Štěpáno ir F. W. Benda muzika klavesinui
Atl. GIEDRĖ LUKŠAITĖ-MRÁZKOVÁ (klavesinas, Čekija) ir BALYS VAITKUS (klavesinas)
Kino naktys Nidos KTIC „Agila“

21 val. Kino nakties belaukiant

22 val. Vaidybinis filmas „Tamsioji pusė“. Vokietija, režisierius FRAUKE FINSTERWALDER

Liepos 19 d., šeštadienis

20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Pabaigos koncertas
Anton Webern (1883-1945) Entflieht auf leichten Kähnen op. 2
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Kantata Wachet auf, ruft uns die Stimme BWV 140
Atl. Choras „Aidija” (meno vadovas ROMUALDAS GRAŽINIS), Kauno kvartetas: KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ (I smuikas ), VILIJA ŽILINSKIENĖ (II smuikas), EGLĖ LAPINSKĖ (altas), SAULIUS BARTULIS (violončelė), solistai, instrumentininkai