Tyrė mūsų protėvių kultūrą

Nelietuviškai skambanti A.Bezzenberger pavardė yra pažįstama tik nedidelei saujelei mūsų šalies žmonių.

Lituanistai žino, kad tai buvo baltistikos pradininkas. Archeologams jo tyrinėjimai tebėra puiki nuoroda ieškant dar netyrinėtų kapinynų bei piliakalnių.

A.Bezzenbergeris (1851–1922) buvo filosofijos daktaras, profesorius, Lietuvių mokslo draugijos garbės narys, Lietuvos universiteto garbės profesorius, dėstė Getingeno bei Karaliaučiaus universitetuose.

Pastarajame tris kartus buvo renkamas rektoriumi.

Jis organizavo Prūsijos ir Mažosios Lietuvos archeologinių paminklų tyrinėjimus, su kitais tyrinėtojais dalyvavo per 120 archeologinių ekspedicijų.

A.Bezzenbergeris paskelbė tyrimų ataskaitų, kurios iki šiol neprarado svarbos, nes dauguma archeologinių paminklų sunaikinta.

Mokslininkas tyrimų duomenis derino su etnografijos, tautosakos ir kalbotyros duomenimis.

Su Juodkrante šią iškilią asmenybę sieja tai, kad apie 20 metų jis šiltąjį metų laiką leisdavo šiame kurorte, kur buvo įsigijęs vilą.

Šio pastato, kuris stovėjo dabartinėje Miško gatvėje, nebėra, jo vietą juosia nedidelė medinė tvorelė.

Greta yra poilsio namai "Kuršių kiemas". Jų savininkui V.Valceriui priklauso ir sklypas, kuriame yra stovėjusi mokslininko vila.

Anūkė neslėpė pasipiktinimo

Iki šiol A.Bezzenbergerio atminimas nei Juodkrantėje, nei visoje Kuršių nerijoje nėra įamžintas.

Vietos gyventojai prisimena, kad 1993 m. miesto taryba norėjo vieną gatvę pavadinti jo vardu, bet tada to padaryti nesiryžta.

"Kai pradėjome čia darbuotis, rinkome istorinę medžiagą ir sužinojome, kad šalia dabartinio "Kuršių kiemo" buvo dar vienas namas", – prisiminė verslininkas.

Prieš dešimtmetį buvo atvykusi A.Bezzenbergerio anūkė. Pradžioje pamačiusi aukštą žolę buvusios vilos vietoje ji pasipiktino, manė, kad šeimai priklausęs namas nugriautas neseniai.

Tačiau sužinojusi, kad statinio nebėra jau keli dešimtmečiai, moteris atlyžo ir maloniai bendravo su V.Valceriu.

Mokslininko vaikaitė paliko nuotraukų, kuriose buvo matyti pastatas, aprašė, kas ir kaip name buvo išdėstyta, kokia buvo šeimos buitis poilsiaujant Juodkrantėje.

Ji pasakojo, kad vasaroti atvykdavusi šeima atsiveždavo net savo vištas. Pasirodo, taip elgtis buvo įprasta.

Apsilankymo metu jau buvusi garbaus amžiaus moteris tikino, kad jos palikuonims nei Juodkrantė, nei jos senelio atminimas nėra įdomus.

Tikisi atkurti ir vilą

"Tada aš pats pradėjau domėtis, koks tai buvo žmogus. Sužinojau, kad tai beveik tokio pat lygio asmenybė, kaip Thomas Mannas. Man pačiam buvo naujiena, kad jis buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, po mirties palikęs šiam universitetui visą savo biblioteką. Be to, jis buvo Karaliaučiaus universiteto rektorius. Todėl į paminklo atidengimo iškilmes kviesime ir šių universitetų atstovus", – kalbėjo V.Valceris.

Verslininkas sakė norėjęs atstatyti ir vilą. Toks planas nėra visiškai palaidotas.

Jau ir projektas buvo beveik parengtas, bet, kai Kuršių nerijoje buvo naikinami detalieji planai, šis ketinimas liko negimęs.

Dabartiniame bendrajame plane, pasak V.Valcerio, numatyta, kad vila čia stovės.

Kaip ir priklauso tokiais atvejais, buvo atlikti archeologiniai tyrimai, matavimai.

A.Bezzenbergerio namas turėtų būti panašus į pernai atkurtą "Villa Maria", kuri kažkada priklausė kurorto įkūrėjui Eduardui Stellmacheriui.

Archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys minėjo, kad A.Bezzenbergeris palaikė ryšius ir su to meto Lietuvos archeologais.

"Jis nebuvo užsiangažavęs kokiose nors interpretacijose, kokių randame darbuose kitų to laiko tyrinėtojų, kurie neretai politikavo. Mano galva, A.Bezzenbergeris buvo "švarus" tyrinėtojas, todėl nuoširdžiai palaikau idėją įamžinti jo atminimą. Jis fundamentaliai "sukalė" paveldo registrą. Tada į jį buvo įkelta tiek paveldo objektų, kad vėliau, 1928 m., Petras Tarasenka, išleidęs archeologinį atlasą, naudojosi ankstyvųjų tyrinėtojų duomenimis. Naujų kapinynų ar piliakalnių šiame dokumente ne tiek jau daug ir atsirado. Labai gražu – šalia Liudviko Rėzos, taip pat Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, paminklas A.Bezzenbergeriui bus kaip dviejų tautybių interesų suderinamumo pavyzdys", – dėstė J.Genys.

Iškalė akmeninį krikštą

Mintis pastatyti paminklą pėdsaką Juodkrantėje palikusiam A.Bezzenbergeriui kilo ilgų pokalbių metu su istoriku Vytautu Musteikiu.

Šis nemažai metų kūrė šiaudines skulptūras, kurios per vasarą puošia Gintaro įlanką, o rudens lygiadienio metu sudeginamos.

V.Musteikio brolis Kęstutis yra žinomas skulptorius, nemažai jo darbų puošia Juodkrantės marių krantinę.

Vyrai nesutarė dėl paminklo formos. Musteikiai manė, kad krikšto forma primintų mokslininko atsidavimą baltistikai.

V.Valceris manė, kad čia labiau tiktų klasikinės formos stela.

Po diskusijų paminklo autoriai ir mecenatas sutarė, kad būtų gražiau pastatyti atskirą paminklą, ant jo pavaizduojant ir buvusį namą.

K.Musteikis yra projekto autorius, pats jį realizavo. Jo jaunesnysis brolis ne tik padeda gaminant paminklą, bet ir atlieka kitus būtinus darbus.

"Mano darbas – mecenuoti. Esame bendruomenė "Neringos forumas". Norime prikelti buvusią Juodkrantės šlovę. XIX a. miestelis buvo labai garsus, dabar daugiau kalbama apie Nidą. Pradžioje manyta, kad ant gretimo "Kuršių kiemo" pastato užtektų atminimo lentos, nes ekskursijų vadovai dažniausiai pasakoja apie A.Bezzenbergerį stovėdami prie puošnaus išlikusio statinio", – atviravo V.Valceris.

Mecenatas paminėjo, kad jam paminklas kainavo apie 8 tūkst. eurų.

Jeigu broliai Musteikiai būtų pareikalavę už savo darbą atlygio, ši kaina būtų buvusi kur kas didesnė. Tai yra jų bendra dovana miestui.

Juodkrantės vardo vokiečiai nežino

Verslininkas tikisi, kad paminklas taps ne tik dar vienu lankomu Juodkrantės objektu, kuris bus įtrauktas į reklaminius prospektus, ekskursijų maršrutus.

Juodkrantė turėtų turėti atpažinimo ženklą vokiškai kalbantiems turistams.

Daugumoje leidinių, "bookingo" sistemose Juodkrantės vardas yra nežinomas, nes vokiškai "Juodkrantė" yra "Schwarzort", o Nidos ir Preilos pavadinimai vokiškai skamba beveik taip pat.

"Prašėme, kad į rezervacijų sistemą įtrauktų ir vokiškąjį miestelio vardą, bet nieko nepasiekėme. Vokiškasis pavadinimas nebevartojamas, o lietuviško jie neatpažįsta. Paminklas A.Bezzenbergeriui turėtų padidinti kurorto žinomumą. Tai – neeilinė asmenybė. Kai jo atminimas bus įamžintas, Juodkrantėje lituanistai galės rengti tęstinius renginius, labiau pritraukti žmones. Tikiu, kad po paminklo atidengimo pajudės ir A.Bezzenbergerio vardo aikštei suteikimo klausimas. Gal įsijungs lietuviškas pavydo jausmas. Svarbu, kad kas nors vyktų, o ne būtų užmiršta", – savo lūkesčius dėstė V.Valceris.

V.Kernagio paminklą statė triskart

"Kai buvo svarstoma, kurią aikštę pavadinti E.Stellmacherio, o kurią A.Bezzenbergerio vardu, įvyko kuriozas. Vienas žmogus ėmė tikinti, kad labiau matomą aikštę reikėtų vadinti E.Stellmacherio vardu, nes mūsų žmonės šią pavardę ištars lengviau. Mat tokia pavarde krepšininkas žaidė "Lietuvos ryto" krepšinio komandoje. Pagal savivaldos įstatymą reikia atlikti gyventojų apklausą, bet faktas, kad žmonėms dar reikės paaiškinti, kas tie vyrai buvo ir kuo nusipelnė Juodkrantei. Bėda ta, jog ir vietos žmonės nelabai ką žino apie šią asmenybę. Ne tik juodkrantiškiai, bet ir valdininkai manęs klausinėjo, kas tas A.Bezzenbergeris buvo, – teigė V.Valceris. – Savivaldybės žmonės daugiau dėmesio skiria Nidai. Jeigu reikėtų pastatyti antrą paminklą V.Kernagiui, jie tai padarytų greitai. Juk tą skulptūrą, kuri dabar yra, jie kėlė į kitą vietą tris kartus. Ir kaskart atsirasdavo tam pinigų. Nors patys gerai suprantame, kad po kokių 50 metų vargu ar atsiras žmonių, atsimenančių, kas tas V.Kernagis."

Neringos miesto meras Darius Jasaitis gyrė norą pastatyti paminklą garsiam žmogui.

"Kiekviena panaši iniciatyva yra gera, jei tas žmogus nėra pasižymėjęs blogais dalykais. Paminklas taps lankytinu objektu, trauks turistus ir poilsiautojus, ypač jeigu žmogus stato paminklą savo nuomojamame sklype, tai dar maloniau. Jeigu būsime pakviesti, dalyvausime atidaryme ir padėkosime. Neringos istorija yra be galo sena, čia būta tiek iškilių žmonių, menininkų, kūrėjų. Kiekvienas vokietis naktį pakeltas žino, kas yra Kuršių nerija ir kokie meno bei mokslo žmonės čia kūrė. Mūsų tautiečiams tą istoriją dar teks išmokti", – kalbėjo meras.

Kalbėdamas apie kitas didžių asmenybių įamžinimo formas D.Jasaitis teigė, kad tam turėtų būti nustatyta tvarka.

Šį kartą meras kalbėjo apie vardų aikštėms suteikimą. Kol kas ieškoma pavyzdžių, kaip tokią tvarką nustatyti.

Rugsėjo 15–16 dienomis L.Rėzos kultūros centre vyks lituanistų konferencija "Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje". Tikėtina, kad jos dalyviai taip pat dalyvaus paminklo baltistikos pradininkui atidengimo ceremonijoje.