Neteko santaupų

Praradimų skaičiai – šiurpina. Praėjusį trečiadienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą atėjusi 72 metų moteris papasakojo, kad prieš savaitę jai į programėlę „WhatsApp“ paskambino kažkoks vyras, prisistatė vienos telekomunikacijos bendrovės darbuotoju ir išviliojo 19,4 tūkst. eurų.

Tai vienas iš daugybės panašių atvejų. Žinant, kiek mūsų žmonės uždirba, galima spėti, kad prarastą sumą sukaupti moteriai prireikė ne vienerių metų.

Pastaruoju metu mūsų žmonės vis dažniau atakuojami sukčių žinutėmis ir skambučiais.

Savo bendravimo su sukčiais patirtimi pasidalijusi klaipėdietė Svetlana galėtų tapti puikiu pavyzdžiu, kaip reaguoti į tokius pranešimus.

Vieną dieną jai paskambino siuntų pristatymo tarnybos darbuotoju prisistatęs vyras. Jis žinojo Svetlanos vardą, kalbėjo rusiškai ir aiškino, kad gautas laiškas jos vardu. Vyras klausė, ką daryti.

„Ne kartą esu gavusi siuntų ir laiškų, todėl suabejojau, ar vyras kalba tiesą. Paprašiau pranešimą apie gautą laišką atsiųsti į namus, tada žinosiu, kur yra man siųstas laiškas, ir pati jį pasiimsiu. Tuo pokalbis baigėsi, žinoma, jokio pranešimo taip ir nesulaukiau“, – pasakojo klaipėdietė.

Užčiaupė sukčius

Vos po kelių dienų jai paskambino mergina, kuri teigė esanti „Sodros“ darbuotoja. Ji kalbėjo rusiškai ir tikino, kad pastebėta įtartina veikla moters mobiliojoje paskyroje.

Svetlana paklausė, kodėl valdiškos įstaigos darbuotoja kalba nevalstybine kalba.

Mergina išlemeno lietuviškai vos žodį ir bandė klausti, ar galėtų kalbėti angliškai arba rusiškai, bet greitai suprato, kad apgavystė nepavyks, ir pati nutraukė pokalbį.

Trečiasis skambintojas teigė esąs „Google“ paskyros vadybininkas, patikino, esą jau rytoj nustos galioti jos telefono numeris, ir pasakė tris paskutinius šio numerio skaitmenis.

„Jis rusiškai paklausė, ką darysime. Aš jo lietuviškai klausiu, o kas atsitiko. Jis tą patį atkartojo lietuviškai, bet su labai aiškiai jaučiamu akcentu. Paklausiau jo, kokiai telekomunikacijų bendrovei jis atstovauja. Ir tuo pokalbis buvo baigtas. Pati sau esu pažadėjusi nepamokslauti sukčiams, neaiškinti jiems, ką jie daro blogai, tiesiog klausimais sugriauti jų apgavystės schemą“, – pasakojo moteris.

Roma Kryževičienė / Policijos nuotr.

Prisiklauso visokių istorijų

Kaip netapti panašiose ir kitose situacijose auka ir kada abejonės turėtų priversti baigti pokalbį?

To neretai klausiama susitikimuose su klaipėdiečiais dalyvaujančios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės Romos Kryževičienės.

Tokie susitikimai su miestiečiais rengiami I. Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje.

Paprastai į tokius susitikimus atėję žmonės klausia apie jiems nerimą keliančius dalykus.

Tai būna smurto namuose, iš kaimynų butų sklindančio triukšmo, saugaus eismo klausimai. Bet dažniausiai klausiama apie sukčiavimo atvejus.

„Susitikimų metu prisiklausau visokių istorijų, ir pati turiu prisipažinti, kad nerimauju ką nors pirkdama internetu ar sulaukusi kokio nors pranešimo elektroniniu paštu. Dabar skiriu kur kas daugiau laiko nei anksčiau įsitikinti, kad siuntėjo adresas teisingas. Stengiuosi neatidarinėti jokių nuorodų. Ir mano mama lietuvių kalba gaudavo daug trumpųjų žinučių, raginančių investuoti. Jų siuntėjai vis įtikinėjo, kad šiandien investavusi 10 eurų, po dienos gaus jau 100. Nesulaukę atsakymo nė į vieną tokia žinutę jie atsiuntė klausimą: „Ar jums nereikia pinigų?“ – savo patirtimi dalijosi R. Kryževičienė.

Reikalauja atidumo

Susitikimų su klaipėdiečiais metu pareigūnė akcentuoja, niekada ir niekam neatskleisti savo elektroninės bankininkystės ar banko kortelės duomenų. Tai paprastas, bet naudingas patarimas.

Elektroniniuose laiškuose klastą gali padėti įžvelgti atidus teksto skaitymas. Jau siuntėjo elektroninio pašto adrese galima pamatyti, kad vietoje „L“ raidės įrašoma „I“, kai kurių skirtumas yra labai sunkiai pamatomas.

Kol kas ir dirbtinio intelekto sugeneruotas tekstas taip pat dažniausiai nėra taisyklingas, o kalba jame – „medinė“.

Pareigūnė pasakojo, kad susitikimai su klaipėdiečiais bus rengiami kiekvieno mėnesio antrąjį trečiadienį iki pat metų galo.

Bendraudami su policininkais žmonės dalijasi savo patirtimi, kartu sulaukia vertingų patarimų.

Amerikiečių sugalvota praktika susitikti su gyventojais neutralioje aplinkoje, o neretai ir prie puodelio kavos, labai padeda šviesti žmones, skleisti jiems žinias, kaip elgtis kontroversiškose situacijose.

Pati turiu prisipažinti, kad nerimauju ką nors pirkdama internetu ar sulaukusi kokio pranešimo elektroniniu paštu.

Nesiunčia pranešimų apie baudas

Sukčiai jau prisistato ir teismo atstovais. Siunčiamais elektroniniais laiškais jie bando įtikinti adresatą, kad šis yra ieškovas esą nagrinėjamoje byloje ir turi padengti jį teisme atstovaujančio teisininko išlaidas.

Dažniausiai pagrindinis machinacijų tikslas – išvilioti asmens duomenis arba gauti informaciją, susijusią su aukos internetine bankininkyste, ar įtraukti į susirašinėjimą ir taip išvilioti svarbius duomenis.

Įspėdami apie tokias grėsmes Klaipėdos apygardos teismo darbuotojai primena, kad teismai nesiunčia gyventojams elektroninių laiškų su nurodymais sumokėti išlaidas, nes baudos bei bylinėjimosi išlaidos priteisiamos teismo nutartimis, sprendimais.

Kiekvienas, gavęs įtartiną laišką, turėtų žinoti, kad teismo siunčiamuose elektroniniuose laiškuose yra siuntėjo parašas su įstaigos rekvizitais, o Klaipėdos apygardos teismo teisėjų ir kitų darbuotojų elektroninio pašto adresai sudaromi nevartojant lietuviškų raidžių.

Jie paprastai atrodo taip – [email protected].

Kaip ir bankai, telekomunikacijų bendrovės, namų valdos bei kitos įstaigos, taip ir teismas neprašo slaptažodžių ar kitų konfidencialių prisijungimo duomenų.

Nespauskite jokių nuorodų

Derėtų atkreipti dėmesį, kad melagingame elektroniniame laiške pateikiama nuoroda ne į Klaipėdos apygardos teismo interneto svetainę, bet į kitus interneto adresus, kurie gali būti tik panašūs į teismo ar kitos institucijos svetainės internetinį adresą.

Klaipėdos apygardos teismo interneto svetainės adresas yra https://klat.teismas.lt/.

Patariama nespausti tokiuose laiškuose esančių nuorodų, o jei taip atsitiko, tuoj pat išjungti atsidariusį naršyklės langą ir atsivėrusiame naršyklės lange neįvesti jokių asmeninių duomenų.

Mobiliojo ryšio telefone patariama neatlikti jokių veiksmų, nevesti banko programėlių ar mobiliojo parašo kodų.

Kilus abejonėms patariama susisiekti oficialiais teismo nurodytais kontaktais.