Miesto valdžia ir sunkmečiu neatsisako įpročio pirkti abejotinas paslaugas. Šimtai tūkstančių litų išleisti naujo elektroninio pašto sistemos kūrimui, dešimtys – gerų darbų viešinimui.

Sistemai – pusę milijono

Šiais metais savivaldybė organizavo apie 30 viešųjų pirkimų, kuriuose įsigyta įvairiausių prekių ir paslaugų. Daugiausiai pasirašyta sutarčių su kompanijomis, kurios rekonstruos kelias mokyklas ir darželius, valys miesto šaligatvius, ženklins gatves, prižiūrės šviesoforus.

Tačiau nupirkta ir nemažai paslaugų, be kurių miestas, besigėdijantis skylėto biudžeto, būtų tikrai išsivertęs.

Net keturis viešuosius pirkimus inicijavo Informacinių technologijų skyrius. Nors jame, be vedėjo, dirba dar šeši specialistai, miesto valdžia samdė bendrovę, kuri suprojektuotų elektroninio pašto sistemą, ją testuotų, diegtų ir techniškai aptarnautų. Per trejus metus numatomų atlikti darbų kaina – beveik 500 tūkst. litų.

Dėl šios sutarties pasirašymo Informacinio technologijų skyriaus vedėjui Dariui Kadžiui buvo pradėtas patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Mat jis pasirašyti sutartį padavė savivaldybės administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui, nors iš vyriausiosios buhalterės nebuvo gavęs parašo, garantuosiančio, jog pinigų sumokėti už darbus bus.

Savivaldybės vyriausioji buhalterė Daiva Trečiokienė, kurios rašto pagrindu ir pradėtas patikrinimas, tuomet teigė, jog sutarčiai nebūtų pritarusi, mat biudžete tokiems darbams nebuvo numatyta pinigų. Gali būti, jog konkurso rezultatai būtų buvę anuliuoti ir sutartis net nebūtų buvusi pasirašyta, taip miesto ižde būtų pavykę sutaupyti apie 470 tūkst. litų.

Informacinių technologijų skyrius taip pat užsakė viešąjį pirkimą, kurį laimėjusi bendrovė savivaldybei už 223 tūkst. litų trejiems metams išnuomojo programinę įrangą. Tačiau kokią ir ar ji tikrai buvo būtina, sužinoti nepavyko, nes D.Kadys šiuo metu atostogauja.

Per metus už beveik 344 tūkst. litų miesto valdžia dar turėtų nusipirkti kompiuterinės įrangos ir organizacinės technikos.

D.Trečiokienė neslėpė, jog savivaldybei su bendrovėmis labai sunku atsiskaityti už kompiuterinę techniką ir programinės įrangos nuomą. „Nors nesame labai skolingi, tačiau reikėjo susitarti dėl grafikų, kaip pinigus galėtume grąžinti“, – teigė vyriausioji buhalterė.

Klerkai – ne visagaliai

Praėjusių metų pabaigoje, kai krizė ėmė alsuoti į nugarą, savivaldybė pasisamdė bendrovę, kuri parengtų Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo planą. Sukurtas dokumentas kainavo beveik 16 tūkst. litų.

Paklausta, ar savivaldybėje nėra kompetentingų žmonių, galėjusių savo jėgomis parengti tokį planą, Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė tikino, jog kompetencijos užtenka, tačiau trūksta pajėgų.

„Rengiant tokį planą, kuriame numatyta, kaip turi būti tvarkomos miesto atliekos, reikėjo atlikti įvairių tyrimų. Mes neturime pakankamai etatų, kad galėtume atlikti ir tokius darbus“, – teigė D.Berankienė.

Todėl jos vadovaujamo skyriaus iniciatyva ir vyko viešasis pirkimas dėl Ekologinio švietimo programos vykdymo paslaugų.

Konkursą laimėjusi bendrovė turės šviesti klaipėdiečius apie ekologiją: išleisti lankstinukų, surengti kelis renginius, organizuoti konferencijas. Apie ekologiją klaipėdiečiai bus informuojami už 36,5 tūkst. litų.

„Jei manote, kad savivaldybės specialistai viską gali padaryti patys, tai tuomet ir Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai turėtų eiti valyti gatvių, o ne pirkti tokią paslaugą. Vykdyti ekologinį švietimą mus įpareigoja įstatymai. Aišku, kokį renginį gal ir galėtume organizuoti, galėtume lakstyti į spaustuvę dėl lankstinukų gamybos, tačiau, manau, kad pavyktų sutaupyti vos kelis litus. Be to, savivaldybė ūkinių reikalų nevykdo“, – aiškino D.Berankienė.

Pirko informacijos sklaidą

Savivaldybė šiemet samdė bendrovę, kuri teiktų Klaipėdos mokyklų rekonstrukcijos viešinimo paslaugas. Vienas darbų, kurį privalės atlikti konkursą laimėjusi kompanija, – pagaminti stendus, informuojančius, kad rekonstrukciją finansuoja ir Europos Sąjunga. Juos buvo numatyta pastatyti prie remontuojamų mokyklų.

„Gaunant pinigus iš Europos Sąjungos, privaloma viešinti darbus, kurie už tuos litus ir atliekami“, – būtinybę nusipirkti tokią paslaugą argumentavo Švietimo įstaigų ūkio tarnybos atstovė Roma Gadeikienė.

Savivaldybės vyriausioji buhalterė D.Trečiokienė patikino, jog šiais metais viešieji pirkimai yra itin griežtai kontroliuojami ir neperkama nė viena nebūtina paslauga.

„Skelbti konkursą leidžiame tik tada, kai yra numatyti pinigai tai paslaugai, kurią norima pirkti. Pernai dar buvo atvejų, kai leisdavome organizuoti viešąjį pirkimą, nors pinigai nebuvo skirti, tačiau jų buvo galima tikėtis metų pabaigoje. Šiemet tikėtis nieko negalime“, – neslėpė D.Trečiokienė.

Paklausta, ar nebuvo nutrauktos sutartys, sudarytos su ne itin reikalingų paslaugų teikėjais, pašnekovė tvirtino, jog tokių atvejų dar nepasitaikė.

Konkurse – 31 pasiūlymas

Savivaldybė viešuosius pirkimus organizuoja pagal pačios pasitvirtintą metinį planą, todėl, anot Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjo Tomo Mataičio, tik metų pabaigoje bus galima įvardyti, kurių konkursų buvo atsisakyta.

„Tiesą sakant, nepastebėjau, kad būtų labai sumažėjęs pirkimų skaičius. Tačiau susidomėjimas jais žymiai padidėjęs. Todėl po pirkimų procedūrų yra labai daug nepatenkintųjų. Suprantama, visi nori laimėti, tačiau nugalėtojas gali būti tik vienas“, – teigė T.Mataitis.

Jis pasidžiaugė, jog nepatenkintųjų skundai dėl viešųjų konkursų rezultatų kol kas nepersikelia į teismus – pakanka argumentuotai atsakyti į pareikštas pretenzijas.

Vienas dažniausiai pasitaikančių skundų yra toks, jog esą konkurso nugalėtojas pasiūlė akivaizdžiai per mažą kainą ir negalės užtikrinti, kad tinkamai atliks paslaugą.

„Tokius skundus rašančios bendrovės, matyt, dar nesusivokė, jog laikai pasikeitė ir paslaugų kainos labai sumažėjo“, – svarstė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas.

Dar pernai viešuosiuose konkursuose įprastai buvo sulaukiama vos kelių kompanijų, nes kitos privačių užsakymų turėdavo apsčiai. Šiemet, anot T.Mataičio, būtent rangos konkursai sulaukia daugiausiai dalyvių, nes daugybė statybų bendrovių nebeturi darbų.

Rekordiniu būtų galima pavadinti konkursą, kai buvo renkama įmonė trims uostamiesčio mokykloms rekonstruoti. Šiam konkursui savo pasiūlymus pateikė 31 įmonė.

Šiais metais pasiūlymų nestokoja ir tokie konkursai, kuriuose perkamos mažos vertės paslaugos, pavyzdžiui, už 15–30 tūkst. litų.

Šiemet nupirktos brangiausios paslaugos:

Šaligatvio dangų remontas Danės upės dešiniajame krante nuo Biržos tilto iki upės žiočių – 2 mln. 787 tūkst. Lt (darbai jau atlikti);

Klaipėdos miesto sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugos – 12 mln. 510 tūkst. Lt (sutartis trejiems metams);

Klaipėdos miesto šviesoforų, kelio ženklų eksploatacijos ir įrengimo paslaugos – 2 mln. 263 tūkst. Lt (sutartis trejiems metams);

Klaipėdos miesto mokyklų rekonstrukcijos darbai – 6 mln. 56 tūkst. Lt;

Klaipėdos miesto gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo, greičio slopinimo kalnelių įrengimo ir ženklinimo trynimo darbai – 3 mln. 244 tūkst. Lt (sutartis trejiems metams);

Klaipėdos miesto šaligatvių, pėsčiųjų, dviračių takų remonto bei įrengimo, automobilių laikymo vietų įrengimo ir remonto darbai – 2 mln. 98 tūkst. Lt (sutartis trejiems metams);

Klaipėdos miesto nelegalių sąvartynų likvidavimo, padangų surinkimo ir išvežimo paslaugos – 775 tūkst. Lt (sutartis trejiems metams).