Buvo kilę ginčų

Prieš kurį laiką Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie tai, kad vėjo jėgainių terminalą statyti skirta buvusiai Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako darbovietei – Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO).

Neva tokį terminalą Klaipėdos uoste norėjusios statyti dar bent kelios bendrovės, tarp jų ir laivų remonto įmonės.

Uosto direkcijos vadovas A. Latakas yra teigęs, kad pasirinkimą Smeltės pusiasalyje lėmė tai, kad jis reikalauja mažiausių investicijų.

Buvusi pateikta paraiška statyti vėjo jėgainių terminalą ir laivų remonto įmonių „Klaipėdos laivų remontas“ ir „Vakarų Baltijos laivų statykla“ sujungtoje teritorijoje. Uosto veiklos infrastruktūra ten yra nusidėvėjusi, kai kur avarinės būklės, nes statyta daugiau kaip prieš 50 metų.

Laivų remonto ir statybos bendrovių infrastruktūros atnaujinimui Klaipėdos uoste koją kiša ir pernelyg maža jų veiklos grąža. Vyriausybė yra nustačiusi, kad investicijų grąža turi būti ne mažesnė kaip 6 proc. Laivų remonto įmonių veikla tokios grąžos neduoda, nes jos pritraukia nepalyginti mažiau laivų, o kartu ir rinkliavų, nei krovos kompanijos.

Kuriamas regioninis terminalas

Bet kokiu atveju diskusijos dėl vėjo jėgainių terminalo statybos vietos jau baigtos.

Procesas pajudėjo. Šiuo metu jau yra ardomi buvę tarptautinės jūrų perkėlos statiniai, tiksliau – į laivus vedę geležinkelio tiltai. Ruošiamos vietos būsimoms jūrų vėjo jėgainių detalių sandėliavimo ir surinkimo aikštelėms.

Šiomis dienomis Uosto direkcija paskelbė konkursą dėl 149, 150 ir 151 krantinių rekonstravimo projekto. Bendras šių krantinių ilgis siekia apie 700 m. Gylis prie jų pradžioje bus 10 m, o perspektyvoje numatomas iki 16,5 m.

Perspektyva: šioje schemoje numatyta, kaip buvusi tarptautinė jūrų perkėla virs vėjo jėgainių parkų statybos terminalu. KVJUD nuotr.

Numatoma, kad prie krantinių vienu metu galės stovėti ir vėjo jėgainių detales gabenantys iki 160 m ilgio laivai, ir vėjo jėgainių statybos parko maždaug 140 m ilgio ir 50 m pločio specializuoti laivai.

Numatyta, kad prie rekonstruotų krantinių galėtų būti priimami ir ypač dideli, iki 370 m ilgio, konteineriniai laivai, kurie gabentų apie 12 tūkst. TEU konteinerių.

Vėjo jėgainių terminalo statyba gerokai skiriasi nuo įprastų uosto krovos krantinių parengimo.

Lietuvoje tikimasi, kad Klaipėdos uoste įrengtas vėjo jėgainių terminalas bus naudojamas ir kitų Baltijos jūros šalių vėjo jėgainių parkų statybų jūroje projektuose.

Specifika – sunkios dalys

Vėjo jėgainių terminalo statyba gerokai skiriasi nuo įprastų uosto krovos krantinių parengimo.

Vėjo jėgainių terminaluose įprastai būna didesni segmentų svoriai. Numatoma, kad krantinės turi būti tokios tvirtos, kad vienas kvadratinis metras išlaikytų net 3,5 tonos apkrovą. Vėjo jėgainių surinkimo aikštelėje, kurios matmenys bus 35 su 48 m, numatomos net iki 60 tonų svorio vieno kvadratinio metro apkrovos.

Vėjo jėgainių terminale bus pastatyti 300 tonų keliamosios galios kranai, o vienas – net 600 tonų. Jų pokraniniai keliai taip pat turi būti tvirti, kad neišlinktų nuo didelių svorių.

Vėjo jėgainių terminalų specifiką sudaro ir tai, kad prie krantinių švartuojami platūs specializuoti laivai su specialiomis atraminėmis kojomis. Tokiems laivams priimti prie krantinių reikalingos papildomos priemonės.