Jau trečią kartą paskelbtas Klaipėdos miesto savivaldybės rengiamas jūrinės kultūros apdovanojimo „Albatrosas“ konkursas.

Išrinks vertingiausius projektus

Pretendentus „Albatroso“ nominacijoms siūlo visi klaipėdiečiai, nugalėtojus renka Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos.

Kasmet skiriamos vienas, dvi arba trys „Albatroso“ skulptūrėlės nugalėtojams atskirose nominacijų kategorijose.

Iki šiol per nugalėtojų rinkimus vis kildavo ginčų. Ir kasmet po rinkimų vis tobulinami konkurso nuostatai ir balsavimo tvarka.

Ir šiemet, jei tik nuostatams spės pritarti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nugalėtojų rinkimai vyks naujoviškai.

Iki šiol būdavo renkami šešių kategorijų - Geriausio jūrinio socialinio projekto, Geriausio jūrinio kultūrinio projekto, Metų poelgio jūrinėje srityje, Geriausio jūrinės grožinės, mokslinės literatūros kūrinio, Geriausio marinistinės žurnalistikos darbo, kiti su jūrine kultūra susiję siūlymai. Po to iš kategorijų nugalėtojų būdavo išrenkami 3 siūlymai, kuriems ir skirdavo „Albatroso“ statulėles.

Dabar priimama nuostata kategorijas išlaikyti, bet neberinkti jų nugalėtojų, o rinkti projektus, kurie gaus didžiausią Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių palaikymą. Tokiu būdu iš vienos kategorijos gali būti ir du, ir netgi trys „Albatroso“ nugalėtojai.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos primininko Petro Bekėžos nuomone, tai leis išrinkti labiausiai vertus „Albatroso“ nugalėtojus, nes ir konkurso tikslas yra pagerbti jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones ir organizacijas.

Dvasinis ryšys su negrįžusiais

„Albatroso“ skulptūrėlės nugalėtojams teikiamos per Europos jūros dieną. Ji tradiciškai švenčiama gegužės 20-ąją. Šiemet tai penktadienis. Bet Europos jūros dienai skirti renginiai Klaipėdoje tradiciškai vyksta savaitgalį. Gali būti, kad „Albatrosų“ teikimai vyks gegužės 21-ąją.

Apdovanojimai tradiciškai teikiami Smiltynėje prie paminklo išplaukusiems ir negrįžusiems laivams ir jūrininkams. Pagal Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ idėją, ją įgyvendinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir uosto kompanijoms šis paminklas buvo atidengtas 2011 metais.

Nuo to laiko buvo kuriamos „Albatroso“ paminklo įamžinimo ir pagerbimo tradicijos. Prie paminklo dedamos gėlės žuvusiems jūrininkams, kasmet priesaiką duoda Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursiai.

Taip pat prie paminklo kasmet teikiami ženkleliai „Jūros veteranas“. Šią idėją sugalvojo ir puoselėja Asociacija „Jūros veteranai“ ir Lietuvos jūrininkų sąjunga.

2014 metais Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“ sukūrė jūrinės ir žuvininkystės kultūros informacinę svetainę „Albatrosas.lt“. Pats pavadinimas – nuoroda, kad ji susieta su Albatroso paminklu.

Renginiai prie „Albatroso“ yra dvasinis ryšys su anapilin iškeliavusiais jūrininkais, kurie negrįžo iš jūros. XX–XXI amžiuje, įskaitant ir sovietmetį, yra nuskendę 28 Lietuvos laivai ir žuvę apie 400 žmonių. Vien 1928-1929 metais Lietuvos pajūryje nuo Nidos iki Šventosios nuskendo apie 120 žvejų.

Apdovanotųjų sąrašas ilgėja

Idėją teikti „Albatroso“ apdovanojimus taip pat sugalvojo Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“. „Albatroso“ apdovanojimus jis teikė 2007, 2008 ir 2009 metais.

Vėliau ši idėja perduota Klaipėdos miesto savivaldybei, tikintis, kad jūrinės kultūros konkursas įgis didesnę reikšmę. Tai ir vyksta.

„Albatroso“ apdovanojimų konkursas, kaip ir pats paminklas, tapo populiarus. Prie jo lankėsi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pernai „Albatroso“ apdovanojimų teikimo ceremonijoje dalyvavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Albatroso“ skulptūrėles yra gavę 2007 metais - žurnalistas ir buriuotojas Kęstutis Oginskas už leidinį „Šturmano žinynas“, kuris propaguoja keliones vandeniu Kuršių mariomis į Karaliaučiaus kraštą, 2008 metais - tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris, parašęs autobiografinių novelių rinktinę „Kodėl anksti pražyla kapitonai“ ir žurnalistė Adelė Žičkuvienė, išleidusi marinistines apybraižų knygas „Likimai ir jūra“, 2009 metais -  buriuotojas Rimtautas Rimšas už išleistą knygą „Ne Karibų kruizas“, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla už monografiją „Jūrininkų rengimas Lietuvoje Jūreivystės istorijos retrospektyvoje“ ir Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai Brigita Kreivinienė ir Mindaugas Rugevičius už knygelę „Delfinų terapija“ ir darbą šioje srityje. Šiuos apdovanojimus teikė „Marinus“ klubas.

2014 metais jau Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko įsteigtos „Albatroso“ skulptūrėlės įteiktos jūrų kapitonui Žydrūnui Naujokui ir Adelei Žičkuvienei už knygą „Laiškai iš jūros“, kurią išleido „Marinus“ klubas, Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai už organizuojamą konkursą moksleiviams „Jūrų keliais“ ir Lietuvos jūrų muziejui už vykdytą mokyklų lankymo projektą, kur pristatinėta jūrinė Lietuva.

2015 metais „Albatrosai“ teikti Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcijai už pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino medalio sukūrimą ir apdovanojimą, Aloyzui Každailiui knygos „Laivai ir jūra“ naują leidimą, kino operatoriui ir prodiuseriui Juozui Mažonui už dokumentinio filmo, skirto Lietuvos jūrininkų sąjungos 25-mečiui sukūrimą, televizijos laidų „Jūros spalvos“ kūrimą ir prodiusavimą.