Pereiti į pagrindinį turinį

Ant Jono kalnelio – Joninės

2013-06-25 23:59
Ant Jono kalnelio – Joninės
Ant Jono kalnelio – Joninės / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trumpiausios nakties, saulėgrįžos, Joninių, Rasų, Kupolinių ir kitaip vadinamos šventės švęsti klaipėdiečiai sekmadienį vakare tradiciškai susirinko ant Jono kalnelio ir nesigailėjo – šįkart buvo ne tik linksma. Šventės rengėjai pasistengė miestiečius ir svečius nustebinti kuo daugiau reginių.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai prie Jono kalneliu vadinamų miesto gynybinių įtvirtinimų pradėjo rinktis gerokai prieš prasidedant pirmajam pasirodymui. Merginos pynė vainikus, mokė tai daryti norinčiuosius.

Kiekvienas, panoręs ne tik stebėti šventę, bet ir pats joje dalyvauti, prieš vartus turėjo nusiprausti švariu vandeniu ir nusišluostyti lino rankšluosčiu, taip simboliškai pereidamas į antrąją metų pusę, kai saulė gręžiasi nuo mūsų.

Trumpiausia metų naktis yra šventė, kai visą naktį neleidžiama karaliauti tamsai, todėl degami laužai. Į Jono kalnelį ugnis – degantis fakelas atkeliavo raitelės rankoje. Iš jos gavęs deglą aktyviausias Jonas, gaudžiant ragams, uždegė aukurą, kuriame aukotos gintaro dulkės.

Kiekvienas, suskynęs kupolinę puokštę, galėjo tikėtis, kad žiniuonės išburs jiems ateitį. Merginos mėtė vainikus ant kupole vadinamos šakotos lazdos, papuoštos vainikais. Tai iš senų laikų mus pasiekęs burtas: ta, kurios vainikas ant šakos pakibo pirmu metimu, galėjo tikėtis tais pačiais metais ištekėti.

Pasibaigus būtinosioms Joninių apeigoms, nuo aukuro paimta ugnis nukeliavo prie laužo. Jis tapo centrine visos nakties linksmybių vieta.

Vakaro vedėja etnologė Gražina Kadžytė pakvietė Jonus ir Janinas bendrai nuotraukai. Vainikuoti ąžuolų vainikais maži ir suaugę bendravardžiai stojo draugėn, nes šis vakaras – ir jų vardadienio šventė.

Smagi vilniečių ansamblio "Ratilai" muzika subūrė visus, o paparčio žiedo paieškos tapo realiomis, nes vienas laimingasis laimėjo loteriją. Vyrai turėjo galimybę išbandyti jėgą traukdami virvę. Buvo ir kitų rungčių.

Sutemose netrūko ugnies. Kalną ir kanalą aplink jį nušvietė padegta šiaudinė skulptūra. Lauže sudegintos ir šiaudinės raganos, kurios, pasak padavimų, Joninių naktį rengdavo puotas.

Fakyrai nustebino žiūrovus ugnies šokiu.

Oficialiai šventė baigėsi vidurnaktį, tačiau ištvermingiausieji linksminosi iki aušros.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų