Medikai šiuolaikinėje visuomenėje pastebi susiformavusį klaidingą požiūrį, kad vos tik susirgus reikia pulti gerti antibiotikus, kurie esą padeda nuo visų negalavimų.

Akcentuoja problemą

Lapričio 18 d., minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, specialistai ragina žmones atsakingiau elgtis su šiais vaistais, nevartoti jų vos pradėjus negaluoti ir suprasti nereikalingo jų vartojimo pasekmes.

Europos supratimo apie antibiotikus diena – tai Europos sveikatos iniciatyva, remiama ir Pasaulinės sveikatos organizacijos bei kitų suinteresuotų sveikatos specialistų bei mokslininkų grupių.

Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį renkantis gydymą, skatinti atsakingą antibiotikų vartojimą.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė Viktorija Petrutytė informavo, kad viena iš šiuolaikinės visuomenės problemų yra antimikrobinis atsparumas, kurį sukelia ne laiku ir nesaikingai vartojami antibiotikai.

"Šiomis dienomis žmonės, gyvendami greitu tempu, susirgę nori kuo greičiau pasveikti. Dažnai išbandę liaudiškas gydymosi priemones, nereceptinius vaistus, daug žmonių net nesusimąstydami ir be gydytojo paskyrimo ar būtinybės pradeda vartoti antibiotikus", – teigė V.Petrutytė.

Virusų neveikia

Kaip teigė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus specialistai, bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daugelis priežasčių: virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, netinkamas vaistų parinkimas, dozavimas, gydymo trukmė, savigyda.

"Būtina atsiminti, kad peršalimą ar gripą sukelia virusai, o ne bakterijos. Gydyti šių ligų antibiotikais nėra prasmės, – jie nepadės ir nesumažins ligos simptomų – karščiavimo, kosulio, slogos", – pabrėžia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad kiekvienas žmogus – gydytojas, skiriantis antibiotikų, sveikatos politikas, planuojantis ir įgyvendinantis strategijas, gyventojas, vartojantis antibiotikus, – turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo.

Užsiima savigyda

Viena iš neteisingo antibiotikų vartojimo formų – neatsakingas požiūris. Lietuvoje šis reiškinys yra paplitęs. Daugelis mano, kad antibiotikų likučius galima suvartoti susirgus kitą kartą, tačiau antibiotikai yra vaistai, kurie turi būti skiriami konkrečiai infekcijai gydyti. Vartojant antibakterinius vaistus savo nuožiūra, galima pabloginti esamą sveikatos būklę.

V.Petrutytė įspėjo, jog negalima savavališkai, nepasitarus su gydytoju gydytis antibiotikais.

"Šiuos vaistus reikėtų vartoti tik pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, kurie buvo įsigyti be recepto. Negalima gydytojo prašyti antibiotikų, kai jų nereikia. Be to, patariama netaupyti įsigytų gydytojo paskirtų antibiotikų ir jų nevartoti vėliau, kai pasijaučiama blogai", – pridūrė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Praranda efektyvumą

Anot jos, gydytojai, prieš pacientui skirdami antibiotikus, turėtų nustatyti, kas yra ligos sukėlėjas – bakterija, virusas, pirmuonys ar kiti mikroorganizmai. Taip pat skirti tik tuos vaistus, kurių reikia, o ne tuos, kurių prašo pacientai.

Antibiotikai praranda savo efektyvumą tokiu tempu, kad laikui bėgant galime likti beginkliai prieš bakterines infekcijas – plaučių uždegimą, tuberkuliozę ir kitas ligas. Grėsmę didina ir tai, kad antibakteriniai vaistai yra vartojami sergant virusinėmis infekcijomis – peršalimu ar gripu.

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudaro apie 50 proc. visų populiacijoje pasitaikančių ligų ir apie 75 proc. visų vaikų ligų. Apie 90 proc. visų peršalimo ligų sukelia kvėpavimo takus pažeidžiantys virusai, kurių antibiotikai neveikia.

Faktai

Antibiotikai – medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi.

Natūralūs antibiotikai – grybų, bakterijų, augalų ar gyvūnų sintetinami junginiai, kurie paprastai slopina kurią nors ląstelių baltymų sintezės stadiją.

Antibiotikai naudojami kaip vaistų infekcinėms ligoms gydyti veikliosios medžiagos. Sintetiniai antibiotikai – natūralių antibiotikų sintetiniai analogai.

Istorija

Prieš atrandant antibiotikus, žmonės nuo infekcinių ligų gydėsi nuodais, pavyzdžiui, arseno ir gyvsidabrio preparatais. Ankstyvuosiuose eksperimentuose stebėtos kai kurių bakterijų gaminamų produktų antibakterinės savybės.

Pirmasis atrastas efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento Ernesto Diušeno 1896 m. atrastas penicilinas. Išradėjui po kelerių metų mirus, jo atradimas buvo ilgam pamirštas.
1928 m. Aleksandras Flemingas pastebėjo Penicillium mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį ir suprato šio poveikio svarbą medicinai. Antibakterinę medžiagą jis pavadino penicilinu ir 1929 m. publikavo jos aprašymą.

1932–1935 m. buvo atrasta artima antibiotikams klasė sintetinių preparatų – sulfanilamidiniai bakteriostatikai. Vėliau iš įvairių bakterijų ir pelėsių buvo išskirta ir kitų bakterijas naikinančių medžiagų, pavyzdžiui, 1943 m. – streptomicinas, 1945 m. – tetraciklinas. 1960 m. medicinoje pradėtas naudoti pirmas gamtinių analogų neturintis sintetinis antibiotikas – metronidazolis.

Neteisingas antibiotikų vartojimas:

Skatina atsparių bakterijų vystymąsi.
Naikina gerąsias organizmo bakterijas.
Sukelia pašalinių reiškinių.

Kada galima vartoti antibiotikus?

Antibiotikus reikia vartoti tik kai jie yra būtini ir tik gydytojui paskyrus.
Būtina laikytis gydytojo nurodymų.
Jokiu atveju nenaudokite antibiotikų savo nuožiūra, tik gydytojas gali nustatyti diagnozę ir nuspręsti, ar tikrai reikia vartoti antibiotikus.
Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas.
Sergant virusinėmis ligomis, tokiomis kaip peršalimas ar gripas, vartojami antibiotikai nepadės jums pasveikti, o tik pablogins jūsų sveikatą.

Antibiotikų negalima vartoti

Sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (gali pasireikšti priešingas poveikis).
Esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nepalengvina skausmų).
Sutrikus žarnyno veiklai.
Moteriai, kuri yra nėščia arba planuoja nėštumą.

Antibiotikų rūšys

Siauro spektro – sunaikina tik konkrečias bakterijas, kurios sukėlė ligą. Gydytojas šiuos antibiotikus turėtų skirti paciantams tik atlikęs specialius tyrimus, iš kurių sužinomas tikslus ligos sukėlėjas.
Plataus spektro – veikia prieš daugelį skirtingų bakterijų (kartu ir žmogaus gerąsias bakterijas). Gydytojas šiuos antibiotikus skiria, kai nežino tikslaus ligos sukėlėjo, arba, kai liga yra sukelta kelių skirtingų bakterijų.