Nors po Antrojo pasaulinio karo pabaigos jau užaugo kelios kartos, tačiau to laikotarpio istorija iki šiol kupina didelių paslapčių, kurias atskleidus, išryškėja anų dienų Klaipėdos krašto žmonių likimai.

Kada kas baigėsi?

Vis labiau į praeitį grimztantis pastarasis pasaulinis karas blėsta jo dalyvių atmintyje ir tampa sunkiai suvokiamas XXI a. jaunuoliams.

Jaunuoliai, mokykloje sužinoję, kad Antrasis pasaulinis baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d., vis dažniau klausia, kodėl gegužės 9-ąją pasipuošę senoliai deda gėlių ant šio karo laimėtojų kapų.

Hitlerinės Vokietijos kapituliacijos dieną Didžiojo Tėvynės karo pabaiga laikantys Sovietų Sąjungos kariai ir jų palikuonys įsitikinę – būtent tądien didžiausia šventė.

Neseniai uostamiesčio Karybos istorijos klubo vadovas Egidijus Kazlauskis pasidalijo atradimu, kurį kukliai pavadino naujiena pačiam sau. Tai žinia, apie nuo neišvengiamos pražūties išgelbėtą didelį būrį jaunų Klaipėdos krašto vyrų.

Sprogimus laikė griaustiniu

Ši istorija susijusi su vokiečių 24-osios povandeninių laivų "Memel" flotilės vado kapitono Karlo Friedricho Merteno vardu.

1944 m. vasarą pučiant rytų vėjui Klaipėdą ir jos priemiesčius pasiekdavo grėsmingi artėjančio fronto garsai.

Dokumentai byloja, kad gyventojai ne iškart suprato, kokie perkūnai griaudžia rytuose ir neįtarė artėjant mirtiną pavojų.

Vokiečių partinė vadovybė stengėsi, kad nekiltų panika ir bandė menkinti galimą grėsmę.

Be to, dabartiniai tyrinėtojai įsitikinę, kad Klaipėdoje dislokuotų vokiečių karinių dalinių vadai taip pat menkai žinojo apie tikrąją padėtį fronte.

Kapitonas – Karo teisme

K.F.Mertenas siekė išsiaiškinti, kiek toli nuo miesto sovietų kariuomenė. Jis suko galvą, kokia tragedija gali ištikti jo flotilės povandeninius laivus, jeigu sovietai sumanytų pulti ne iš jūros, o sausuma.

Todėl nelaukdamas oficialių žinių ir vadovybės leidimo, kapitonas pasiuntė kelis savo karininkus povandenininkus su radijo stotimi ta kryptimi, iš kur atsklisdavo griaustinį primenantys garsai. Tokia žvalgyba siekta išsiaiškinti situaciją fronte.

Žinios, kurias K.F.Mertenui atnešė žvalgai, privertė pakraupti nuo suvokimo, kas laukia ne tik jo vadovaujamų povandenininkų bei laivų, bet ir taikių Klaipėdos gyventojų.

E.Kazlauskio žiniomis, K.S.Mertenas nesikreipė į tiesioginius savo vadus. Apie tai, ką sužinojęs, jis pranešė laivyno vadui grosadmirolui Karl'ui Dönitz'ui.

Kaip išsiaiškino Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas, buvo nuspręsta evakuoti Klaipėdos ir viso krašto gyventojus.

"Tokie pasirengimai partinei vadovybei Karaliaučiuje sukėlė įtarimų. Dėl savo iniciatyvos kapitonui K.F.Mertenui teko aiškintis Karo teisme.

Karininkai reguliavo eiles

Klaipėdoje evakuacijos koordinavimo centru tapo vadinamasis "Merteno štabas", kuriam vadovavo šis kapitonas.

Pasak D.Elerto, daug civilių evakuoti geležinkeliais ir vidaus vandenų laivais mariomis. Karo laivynas pergabeno patį didžiausią bėglių skaičių iš Prūsijos ir užsienio krantinių.

Vos per 8 valandas karo laivynas pergabeno apie 50 tūkst. bėglių į Piluvą bei Karaliaučių.

"Klaipėdos pakraščiuose patruliuojantys karininkai sudarinėjo vilkstines ir įlaipinimo eiles. Žmonėms, susitelkusiems oro uoste Rumpiškėje, vadovavo girininkas. Ūkininkai vežimų vilkstinėmis traukėsi Tilžės ir Rusnės tiltais. Klaipėdos laivybos kompanijų darbuotojai ir povandeninių laivų flotilės kariai iš miesto gabeno atsargas, medžiagas, įrangą ir kitą turtą", – detales dėstė istorikas.

Skuba sukėlė nuostolių – garlaivio "Poseidon" patalpose ir denyje atliekant sutvirtinimo darbus kilo gaisras. Jį gesinant užpiltas krovinys – cukrus ir drabužiai.

Išgelbėjo tūkstančius jaunuolių

1944 m. liepos 14 d. visi vietos vyrai nuo 16 iki 65 metų buvo skubiai pašaukti kasti Rytinio įtvirtinimo (Ost Wall).

Čia dirbo ir keli tūkstančiai hitlerjugendo organizacijai priklausiusių vaikinų. Tai buvo Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos jaunimo organizacija. Hitlerjugendui turėjo priklausyti visi vaikinai ir berniukai nuo 14 metų.

Vienu pirmųjų K.F.Merteno rūpesčiu ruošiantis evakuacijai tapo šie jauni vietos gyventojai.

E.Kazlauskis rado žinių, kad įtvirtinimus ruošti pasiųstus paauglius vokiečių karininkai aptiko apžiūrinėdami apylinkes. Paaugliai buvo išsikasę apkasus už vokiečių fronto prie pat tos vietos, kur buvo pasiųsti dirbti, ir nieko neįtarė apie artėjantį pavojų.

Jeigu keli tūkstančiai paauglių ir jaunuolių būtų likę toje vietoje, netrukus būtų tapę patrankų mėsa ir vargu ar bent vienas jų būtų likęs gyvas.

K.F.Merteno rūpesčiu visi jie buvo išgabenti iš tos vietos ir įlaipinti į laivus "Messina" ir "Welheim". Kuršių mariomis šie jaunuoliai, kurių galėjo būti apie 6 tūkst., išgabenti į Vakarus.

Karo istorijos žinovas aptiko duomenų, kad ir šiandien išgelbėtiems Klaipėdos krašto vyrams K.F.Merteno vardas yra šventas.

Visą straipsnį skaitykite dienraštyje.