Po tinklu – griuvėsiai

Ne vienerius metus šis mūrinis namelis stovi apgaubtas žaliu apsauginiu tinklu. Kas vyksta po juo, galima apžiūrėti priėjus arčiau. Stogas apaugęs samanomis, byra plytos ir tinkas, todėl tinklas keliose vietose pilnas nuolaužų.

Apleistas pastatas stebina ir kelia klausimų, kas ir kodėl istorinėje miesto dalyje leidžia nykti statiniui.

Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas Virgilijus Poškus trumpai priminė, kad ilgoką laiką šios parapijos „Caritas“, naudojęs minėtą pastatą, jo neteko keistomis aplinkybėmis.

Kai šarvojimo salėje nuo lubų pradėjo byrėti tinkas, parapija norėjo imtis remonto, bet tai daryti buvo neleista. Galiausiai pastatas tapo avariniu, jį perėmė savivaldybė.

Tada jis ir buvo apgaubtas apsauginiu tinklu, bet jokia tvarkyba ir tada nevyko.

Ruošiasi viešam aukcionui

Pastatas jau senokai galėjo turėti naujus šeimininkus, nes buvo nuspręsta jį parduoti viešame aukcione.

Visas procesas įstrigo dėl žemės sklypo formavimo. Tik tada, kai prie statinio bus priskirtas žemės sklypas, bus skelbiamas aukcionas.

Planai buvo parengti keturis ar penkis kartus, bet vis buvo netinkami.

Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis pripažįsta, kad statinio būklė – bloga, todėl jau bus ieškoma rangovo jį aptvarkyti, kad jis nekeltų pavojaus.

„Bet kokiu atveju mes jį parduosime, o naujas savininkas priims sprendimą, ką su juo daryti. Dabar laukiame Žemėtvarkos skyriaus parengtų dokumentų. Visa kita esame pasiruošę. Vieta labai patraukli, norinčiųjų jį įsigyti skambučių tikrai sulaukiame“, – kalbėjo E. Simokaitis, teigdamas, kad sklypo formavimas užtruko ilgą laiką.

Raimonda Gružienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Planus atmetė penkiskart

Savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė pripažino, kad sklypo formavimas trunka ilgą laiką, ir paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) keliami reikalavimai buvo tokie sudėtingi, jog matininkams vis nepavykdavo jų įvykdyti.

Aiškiau sakant, sklypas jau suformuotas, reikia nustatyti jo dalis. Sklype yra dalis privačios žemės, stovi daugiabutis gyvenamasis namas, griūvantis savivaldybei priklausantis namelis ir garažas. Visiems jiems būtina nustatyti priklausantį žemės plotą, bendro naudojimo dalis.

„Nežinau, ar matininkų nesugebėjimas įvykdyti NŽT reikalavimus, ar kas kitas sutrukdė, kad planai buvo parengti keturis ar penkis kartus, bet vis buvo netinkami. Kliūtimi tapo ir tai, kad privataus žemės sklypo savininkė gyvena ne Klaipėdoje, ilgai užtruko, kol radome, kas ta savininkė. Visur reikalingi parašai. Susidėjo visa krūva aplinkybių, dėl kurių daugiau nei porą metų negalime sutvarkyti sklypo dokumentų. Bet prošvaistės jau matomos, nes jau praėjusių metų pabaigoje radome turto savininkus, kurie nėra klaipėdiečiai. Su savininkais kaip ir susitarėme. Butų savininkai nėra nei žemės sklypo savininkai, nei nuomininkai“, – paaiškino R. Gružienė.