Žvejai būtų sunaikinti

Neįtikėtina, bet taip gali nutikti. Šiandien keliamas paprastas klausimas - kiek naudos valstybei atneša profesionalūs žvejai, ir kiek žvejai mėgėjai? Ir tokius klausimus kelia vis daugiau politikų

Pagal už žvejybos leidimus surinktus pinigus neabejotinai daugiau naudos gaunama iš žvejų mėgėjų.

Profesionalūs žvejai jau seniai būtų sunaikinti. Ir yra tą siūlančių daryti. Bet ką tu pasiūlysi žmogui, kuris gyvena šalia Kuršių marių ir visą gyvenimą vertėsi žvejyba?

Buvo siūloma plukdyti tais pačiais žvejų laiveliais žvejus mėgėjus žvejoti į Kuršių marias. Bet tas vadinamas rekreacinės žvejybos verslas Lietuvoje dar nėra populiarus. Ir vargu ar kada nors bus populiarus?

Kiekvienas žvejas mėgėjas stengiasi su savo kokiu nors laiveliu plaukti į žvejybą. Kuris neturi pinigų didesniam laiveliui, vis tiek žvejoja kur nors užutekyje, kad ir su „guminuke“.

Lietuvoje nėra taip, kaip Rusijos Kaliningrado srities vandenyse, kur savaitgaliais po Kuršių marias masiškai nardo įvairiausi kateriai. Ir tradicijos Rusijos Kaliningrado srityje visai kitokios. Ten uosteliuose nepamatysi laivelių su stiebais (jachtų), bet pilna įvairiausių katerių, tarp jų ir savos gamybos.

Žuvys atsistatydavo per karus

Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejoja per 70 įmonių. Šiuo metu visuose vandenyse, taip pat ir Kuršių mariose, yra žvejybos štilis.

Todėl jau sukurtose elektroninėse žuvų pardavimo parduotuvėse nei Kuršių mariose, nei Baltijos jūros priekrantėje sugautų žuvų nė su žiburiu nesurasi. Nors dabar žvejai Kuršių mariose galėtų gaudyti karšius, sterkus, žiobrius, kuojas, karosus, ešerius, bet tų žuvų nėra daug.

Vėlgi tie patys politikai tikina, kad Kuršių mariose kokiems 3-4 metams reikėtų visiškai pristabdyti žvejybą, tada atsirastų žuvų. Kai kurie žvejybos specialistai buvo pastebėję, kad istoriškai per karus, kai niekam nerūpėjo žvejyba, žuvų ištekliai Kuršių mariose atsistatydavo. Bet po karo intensyviai žvejojant jie vėl sumenkdavo.

Tai, kad ketinama visą žvejybą perduoti vien mėgėjams yra vienas iš būdų didinti žuvų kiekį Kuršių mariose. Manoma, kad mėgėjų nors ir yra tūkstančiai, jie žuvų išgaudo nepalyginamai mažiau nei tai daro profesionalūs žvejai su tinklais.

Bet didžiausią žalą Kuršių marių ištekliams daro intensyvi žvejyba Baltijos jūros priekrantėje. Atskiri politikai diskutuoja, ar nevertėtų ypač drastiškai riboti žvejybą priekrantėje prieš nerštą. Jei būtų priimtas sprendimas naikinti profesionalius žvejus, paliekant tik mėgėjus, tai, greičiausiai paliestų ir Baltijos jūros priekrantę. 

Pakoregavo iškrovimo tvarką

Pagal dabar galiojančią tvarką Kuršių mariose yra 25 žuvų iškrovimo vietos. Penkios iš jų Rusnėje, dar trys kitose vietovėse šioje saloje, keturios - Nidoje, po tris Juodkrantėje ir Ventėje, po vieną Kintuose, Svencelėje, Drevernoje, Minijos kaime, Preiloje, Pervalkoje, Šturmų kaime.

Neseniai aplinkos ministras pakoregavo žuvų iškrovimo tvarką. Apie žvejybos laimikių iškrovimą turi būti pranešama aplinkos apsaugos darbuotojams.

Kai kurios žuvų iškrovimo ir žvejybos laivelių stovėjimo vietos Kuršių mariose yra problemiškos. Dėl pasikeitusių savininkų bene daugiausiai rūpesčių kyla Nidoje, nuo seno buvusioje žvejų prieplaukoje.