Dėmesys infrastruktūrai

Lietuvos verslo konfederacijos valdybos nario Vitalijaus Kuodžio teigimu, remiantis įvairiais rodikliais, pastarąjį dešimtmetį Palanga yra labiausiai augantis miestas Lietuvoje ir nusipelnė vieno iš svarbiausių šalies savivaldybių apdovanojimų: „Mane džiugina Savivaldybės priimami sprendimai ir kurorte augantis konferencinis turizmas, kuris yra pelningiausias ir didžiausią grąžą generuojantis verslo segmentas.“

Pasak Palangos miesto savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Aušros Šikšnienės, būtent Savivaldybės ir verslo bendradarbiavimas, visapusiškas palangiškių įsitraukimas ir vieningas tikslo siekimas padėjo užimti ryškią poziciją verslo turizmo žemėlapyje, kartu – ir laimėti prestižinį apdovanojimą. „Palangos miesto savivaldybė jau gerą dešimt-metį nuosekliai ir aktyviai vykdo miesto turizmo plėtrą, kryptingai įgyvendindama strateginius tikslus ir nuolat skatindama pritraukti investicijas, kurios skatina tiek vietos, tiek tarptautinį turizmą. Vienas svarbiausių veiksnių yra nuolatinė kurorto infrastruktūros plėtra ir modernizavimas. Savivaldybė investuoja į miesto viešųjų erdvių, pėsčiųjų takų, paplūdimių ir poilsio zonų atnaujinimą, taip pat ypatingą dėmesį skiria susisiekimo infrastruktūros gerinimui – nuo gatvių remonto iki dviračių takų plėtros ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo“, – kalbėjo A. Šikšnienė.

Per pastarąjį dešimtmetį Palangoje atnaujintas kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių paveldas, Palanga gali didžiuotis daugybe naujų ir restauruotų turizmo, kultūros bei sporto objektų. Tarp svarbiausių atnaujinimų – kurhauzo ir vilos „Anapilis“, kurioje įsikūrė Kurorto muziejus, restauracija, rekonstruota koncertų salė, pastatyta moderni sporto arena, atnaujintas miesto stadionas ir įrengtas modernus baseinas. Taip pat Nemirsetoje atidarytas europinius standartus atitinkantis kempingas. Šiuo metu vykstantis didžiulis projektas – Šventosios jūrų uosto statybos – neabejotinai dar labiau padidins Palangos patrauklumą tiek Lietuvos, tiek užsienio turistams.

Kultūra, sportas ir sveikatinimas

Savivaldybė taip pat deda daug pastangų organizuodama ir remdama aukšto lygio kultūrinius bei sporto renginius, kurie į kurortą pritraukia svečių ne tik aktyviojo kurortinio sezono metu, bet ir „lėtuoju“ laikotarpiu. Šiais metais vien tik kultūros renginiams skirta 550 tūkst. eurų, dauguma jų suorganizuota ne vasarą, o aukšto lygio renginiai neabejotinai skatina vietos turizmo ir paslaugų sektorių. Pavyzdžiui, šių metų balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje Palangoje vyko prestižinis pučiamųjų muzikos pasaulio renginys – Europos brasbendų čempionatas, į kurortą sukvietęs kelis tūkstančius svečių iš įvairių Europos šalių. Kitąmet neabejotinai gausų būrį svečių sukvies kurorte vyksiančios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Palangoje vyksta ir itin aukšto lygio tarptautinės konferencijos. Šie ir kiti renginiai didina kurorto patrauklumą bei žinomumą ir padeda svetingumo verslui sėkmingai dirbti ne tik vasarą, bet ir visus metus.

Be kultūros ir infrastruktūros plėtros, Palangos miesto savivaldybė ypatingą dėmesį skiria sveikatinimo paslaugoms. Siekdama paskatinti šios srities verslo plėtrą, Savivaldybė teikia mokesčių lengvatas verslininkams, kurie investuoja į sveikatingumo ir pramogų infrastruktūrą.

Savivaldybė taip pat atleidžia nuo infrastruktūros mokesčio verslininkus, statančius ar rekonstruojančius viešbučius, kino teatrus, teatrus, muziejus ar kitus su turizmu susijusius objektus, kurie teikia papildomas paslaugas, pavyzdžiui, SPA centrus, konferencijų sales ar sporto klubus. Šios lengvatos ypač skatina verslo investicijas į kurorto infrastruktūrą. Nauji verslai čia atranda galimybes kurtis ir kurti, todėl pastaraisiais metais kurorte išduotas rekordinis statybos leidimų skaičius.

Palangos miesto savivaldybė jau gerą dešimtmetį nuosekliai ir aktyviai vykdo miesto turizmo plėtrą. Lietuvos savivaldybių asociacijos nuotr.

Skrydžių geografijos plėtra

„Svarbu paminėti, kad Palangos miesto savivaldybė buvo viena iš iniciatorių, skatinusių Vakarų Lietuvos savivaldybes susitelkti bendram tikslui – plėsti skrydžių iš Palangos oro uosto geografiją. Ši bendra regioninė programa įgyvendinama jau beveik dešimtmetį ir prisidėjo prie naujų skrydžių, tokių kaip į Londoną ar Amsterdamą, atsiradimo. Nauji skrydžiai padeda ne tik skatinti turizmą, bet ir plėtoti verslo ryšius. Bendradarbiavimu tarp Vakarų Lietuvos savivaldybių, LR Susisiekimo ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijų siekiama pritraukti dar daugiau naujų skrydžių krypčių į Palangos oro uostą, taip gerinant tarptautinį susisiekimą ir didinant viso Klaipėdos regiono pasiekiamumą ir patrauklumą“, – pabrėžė A. Šikšnienė.

Palangos savivaldybė kartu su asociacijos „Klaipėdos regionas“ nariais kasmet prisideda prie skrydžių rinkodaros priemonių plėtros iš Palangos oro uosto. Šis indėlis itin reikšmingas stiprinant Palangos turistinį potencialą bei atviro, patrauklaus ir lengvai pasiekiamo Baltijos jūros regiono kurorto įvaizdį.

Savivaldą laiko partneriais

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės teigimu, šiandieninė Palanga ir jos įvaizdis yra sėkmingo ir vieningo pastarojo dešimtmečio savivaldos ir verslų bendradarbiavimo rezultatas. „Pavyzdžiui, Savivaldybė kartu su Palangos verslų atstovais aptaria, kur bus nukreipiamos ir investuojamos iš vadinamojo pagalvės mokesčio gautos lėšos. Dalis jų skiriama infrastruktūrai gerinti, likusios – kultūros renginiams organizuoti, kurorto viešinimui“, – kalbėjo Palangos VRA vadovė.

Viešojo maitinimo įstaigoms Savivaldybės tarybos sprendimu suteikta galimybė padidinti aptarnaujamų vietų skaičių, nemokamai pastatant staliukus ir kėdes valstybinėje žemėje greta savo kavinės ar restorano. Anot L. Taučiūtės, natūralu, kad Savivaldybei investuojant į miesto infrastruktūrą, verslai nori plėstis ar keltis į Palangą. „Miesto svečiams nebeužtenka kokybiško laiko ir poilsio viešbutyje. Žmonėms svarbi galimybė pasivaikščioti, sportuoti, nueiti į renginį ar restoraną. Kultūra tapo reikšminga poilsio Palangoje dalis. Kiekvienais metais mūsų mieste atidaroma vis daugiau kavinių, viešbučių, jie renovuojami, nes matoma tendencija – keičiasi miestas, ir verslas kartu su juo“, – pažymėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, pridurdama, kad eidami koja kojon savivalda ir verslai yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys kitiems šalies bei užsienio miestams.

Dirba kartu dėl bendro tikslo

Savivaldybės palaikymą bei dėmesį investuojantiems verslams sako jaučiantis ir kalbintas vienos iš sanatorijų Palangoje direktorius Domas Dargis – taikomos mokesčių lengvatos yra ženkli paskata.

Taip pat, pasak jo, neįmanoma nepastebėti kur yra investuojamos iš paslaugų gavėjų surenkamos vadinamojo pagalvės mokesčio lėšos – į nuolat gražėjantį kurortą, kuris pritraukia vis daugiau tiek Lietuvos, tiek užsienio turistų. „Esame išgirsti ir kitais darbuotojams aktualiais klausimais, pavyzdžiui, tokiais kaip patogesnis susisiekimas su miestu ir darboviete. Jaučiame šalia esantį partnerį, su kuriuo išvien darbuojamės dėl bendro tikslo – didinti Palangos kurorto populiarumą ir suteikti mus aplankantiems turistams kuo įsimintinesnį bei kokybiškesnį poilsį“, – sakė sanatorijos direktorius.