Kelionė šimtmečiais

Kaip pripažįsta projektą plėtojančios bendrovės „Gaudesta“ atstovai, kvartalo pavadinimui pasirinktas istorinis vardas tapo viena svarbiausių inspiracijų gryninant tiek idėjinę, tiek architektūrinę bei urbanistinę šios apie 20 hektarų apimančios teritorijos koncepciją.

Tiesa, iš pradžių būta svarstymų būsimojo kvartalo pavadinimą susieti būtent su Liepų gatve.

Nors šios centrinės miesto arterijos vardas taip pat turi savą aurą, vis dėlto nuspręsta, kad ši sąsaja būtų kiek „pritempta“, kadangi plėtojama teritorija išsidėsčiusi pačioje Liepų gatvės pabaigoje, miesto pakraštyje.

Tad, ieškodami gilesnio istorinio konteksto, projekto plėtotojai pagalbos kreipėsi į uostamiesčio istorikus.

Klaipėdos krašto dvarų istorija besidominčių specialistų teigimu, apie 400 metų ši teritorija priklausė garsiajam Bachmano dvarui, kurį valdė garbingos vokiečių šeimos.

Išsaugojo savo aurą

Istoriniuose šaltiniuose Bachmano žemė minima nuo XV a., o jau XVI a. šioje teritorijoje pradėjo formuotis nedideli dvareliai, vėliau išaugę į įtakingą ir svarbų Klaipėdos istorijai Bachmano dvarą, kuriam buvo suteiktas kilmingojo dvaro titulas.

Leidinyje „Klaipėdos dvarai“ istorikė Janina Valančiūtė pažymi, jog XV–XVII a. Bachmano žemė tęsėsi iki Karališkių ir Baugštininkų, į vakarus – iki Dangės upės.

Manoma, jog Bachmano dvarvietė buvo abipus dabartinės Liepų gatvės – antai naujai statomų kvartalo namų aplinkoje prieš keletą metų net buvo rasta XVII a. koklių.

Nors per ilgus metus keitėsi valdų dvaro dydis, paskirtis ir šeimininkai, tačiau žemė išsaugojo savo bajorišką prigimtį ir aurą.

Ištisus šimtmečius – XV–XIX a. – ši teritorija Mėmelio miesto istorijoje atliko svarbų vaidmenį, tad ir naujai plėtojamame Bachmano žemės kvartale siekiama akcentuoti patrauklias ir atpažįstamas vokiško krašto architektūros bei meistrystės tradicijas.

Aikštė – tarsi širdis

Architektūrinio bei urbanistinio kvartalo scenarijaus koncepcija glaudžiai susijusi su Bachmano žemės idėja.

Šios teritorijos širdimi turėtų tapti pagrindinė aikštė – suplanuota centrinėje kvartalo dalyje, natūralioje gamtinėje lomoje, ji bus įrengta iš senovinių riedulių, kurie specialiai buvo renkami aplinkinėse apylinkėse.

„MAK group“ architektūros studijos specialistų sumanymu, senųjų aikščių principu suformuota erdvė turėtų atrodyti tarsi autentiškas, archeologų kasinėjimų metu atrastas objektas.

Aiškia centrine teritorijos dalimi su Bachmano aikšte, į kurią tarsi kraujagyslės į širdį įsilies visos kvartalo gatvelės, siekiama užkoduoti šios erdvės identitetą, ryšį su gamtos, architektūros ir miesto elementais.

Planuojama, jog šioje gyvybingoje erdvėje, pritaikytoje gyventojų susibūrimams, bendroms šventėms, ilgainiui galėtų atsirasti ir nedideli informaciniai stendai, pasakojantys Bachmano dvaro ir jo apylinkių istoriją.

Plėtra be chaoso

Pasak projekto plėtotojų, buvo labai svarbu iš anksto numatyti ir suprojektuoti, kaip atrodys ir kaip veiks ši didžiulė teritorija, kai ji bus galutinai užstatyta.

Tad projektuotojai ypatingą dėmesį skyrė tiek urbanistiniams, tiek infrastruktūros, tiek vieningos architektūrinės koncepcijos ar apželdinimo sprendiniams.

Bachmano žemės kvartalas neatsitiktinai suprojektuotas tarsi atskiras miestas.

„Pirminė ir pagrindinė projekto užduotis buvo sukurti miestą mieste, kuris turėtų savo centrinę aikštę ir apie šią aikštę suktųsi visas kvartalo gyvenimas. Tai yra, kad čia būtų gyventojų susitikimų, laisvalaikio praleidimo, vaikų žaidimų vieta. Kaip ir kiekviename mieste esančiose aikštėse ar pagrindiniuose traukos centruose, čia turėtų atsirasti kavinukės, kepyklėlės, mini turgelis ar panašūs privalumai, kurie vienytų gyventojus, formuotų jų naujas tradicijas“, – komentavo „MAK group“ architektas Rokas Masaitis.

Žadins asociacijas

Lenkta vidinė šio „miesto“ gatvė jį skirs į rytinę ir vakarinę dalis. Rytinėje pusėje pastatai bus išsidėstę senamiesčiui būdingu užstatymu. Čia numatyti atskiri kartotiniai, taip pat blokuoti ar dvibučiai namai.

Vakarinėje dalyje, arčiau upės, numatyti tiek erdvesni sklypai, tiek didesni, individualesnės architektūros namai.

O palei Arimų gatvę suplanuotas kotedžinio tipo, sublokuotų, mažabučių pastatų junginys, kuris tarsi pratęs kaimynystėje kylančių daugiabučių namų kvartalą.

Klaipėdos kraštas skaičiuoja kultūriškai turtingą istoriją, kuri vertinama dėl klasikinės vokiškos ir olandiškos architektūros tradicijų. Senąją miesto statinių dvasią kvartalo pastatų architektūrinė išraiška atspindės per formas, medžiagiškumą, spalvinę gamą.

Vis dėlto ryšį su autentiška Klaipėdos architektūra siekiama išlaikyti šiuolaikinėmis formomis, ieškoti tam tikrų detalių, kurios ne kopijuotų, o žadintų asociacijas, „atkoduotų“ kontekstą, kuriuo remiasi kvartalo plėtotojai ir projektuotojai.

Darnoje su gamta

Bachmano žemės sklypų kompleksas plyti šiek tiek kalvotoje vietovėje, su Danės upės link atsiveriančia vaizdinga panorama, tad čia vilioja patrauklios galimybės sveikam laisvalaikiui bei sportui.

Upės slėnis ir reljefo ypatumai nulėmė projekto plėtotojų siekį išsaugoti gamtos suformuotą daubą viešam naudojimui, sukurti žaliuosius koridorius kvartalo viduje lengvam judėjimui gamtos link.

Teritorijos reljefo ypatumai ir gamtinės vertybės, racionalus ir aiškus gatvių tinklas, suprantama ir patraukli viešųjų erdvių sistema, teritorijos erdvinį jaukumą kuriantys pastatų tūriai bei teisingai sugrupuoti skirtingų tipų pastatai – visomis šiomis vertybėmis jau neilgai trukus galės džiaugtis šimtai būsimojo kvartalo naujakurių.

„Užsakovų užduotis buvo pataikyti į platų gyventojų spektrą, kad žmogus kvartale pagal savo poreikį galėtų įsigyti tiek mažą kotedžą, kuris turėtų savo kiemelį, tiek tipinį nedidelį namą su nuosavu sklypu, tiek individualiuosius namus. Projektuojant buvo sukurta visa namų grupė, kuri tenkintų įvairiausius žmonių poreikius, tad tokiu principu kvartalas išsaugo savo vientisumą ir darną neįterpiant į jį jokių ne šiai teritorijai skirtų projektų. Tai, jog tu gali žinoti, koks bus tavo kaimyno namas, šiandien yra vienas didžiausių privalumų, ypač kai kalbame apie intensyviai užstatomas teritorijas“, – teigė architektas R.Masaitis.

Daugiau informacijos apie projektą – www.bachmanozeme.lt