Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 gegužės iki 2020 metų balandžio.

Pagaliau tyrėjai pasakė, kad mietą teršia ne tik automobiliai, bet ir tyrėjų įvardijami stacionarūs taršos šaltiniai (tai yra pramonės, energijos ir šilumos gamybos įmonės).

„Didžiausias kietųjų dalelių kiekis Klaipėdos mieste susidaro iš pramonės objektų taršos (įskaitant uoste vykdomą veiklą)“, – teigiama atsakaitoje.

Tačiau ten pat tyrėjai aiškina, kad kietųjų dalelių koncentracija didžiojoje Klaipėdos dalyje neviršija reglamentuotų ribinių verčių. Lokalūs arba trumpalaikiai oro kokybės normų viršijimai identifikuojami tik pavieniais atvejais.

Pasirodo, didžiausi azoto dioksido kiekiai uostamiestyje susidaro nuo kelių transporto priemonių išmetamųjų dujų.

„Azoto dioksido koncentracija Klaipėdos mieste stacionariųjų matavimų metu neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į indikatorinių matavimų bei modeliavimo metu nustatytus koncentracijos padidėjimus prie intensyvaus eismo gatvių“, – konstatavo tyrėjai.

Pagrindinis sieros dioksido ir lakiųjų organinių junginių šaltinis Klaipėdos mieste yra pramonės objektai, įskaitant uoste vykdomą veiklą.

Valstybinio monitoringo metu, ilgalaikių sieros dioksido, BTEX grupės junginių, amoniako, vandenilio sulfido, sunkiųjų metalų teršalų koncentracijos padidėjimų viršijant oro kokybės normas nenustatyta.

Tik atskirais metais fiksuojami ozono siektinos vertės viršijimai.

Projekto vykdymo metu kvapų taršos atvejai fiksuoti tik šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyje, esant specifinėms meteorologinėms sąlygoms.

Tiriant oro mišinio sudėtį kvapų taršos atvejais identifikuoti 75 skirtingi junginiai, du kartus fiksuoti individualių junginių ribinių verčių viršijimai.

Pusė kvapų taršos atvejų sietina su bendru organinių junginių, įskaitant lakius ir pusiau lakius organinius junginius, kiekio padidėjimu aplinkos ore. Teigiama, kad kvapų taršą taip pat galėjo sąlygoti ir kitos cheminių medžiagų grupės junginiai.