Dar prašo pakeisti pinigus

Pilkas pastatas, kuriame bankas veikė iki 2012 metų, iškilo vietoje buvusio vaikų darželio, o vėliau – Mokytojų namų. 1996 metais perdavus pastatą bankui, jame buvo atlikta rekonstrukcija.

Tipinis dviaukštis namas ūgtelėjo keliais aukštais, prie jo pastatytas priestatas, kuriame įrengta pinigų saugykla.

Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje dirbo bene 45 darbuotojai ir tik 15 jų – bankininkai, visi kiti buvo apsaugininkai.

Porą metų formalumus tvarkę archyvo darbuotojai į didžiausią Vakarų Lietuvos pinigų saugyklą persikėlė prieš metus.

Iki tol archyvas glaudėsi 1936 metais pastatytame name Priestočio gatvėje. Apie 1960-uosius čia veikė nepilnamečių reikalų bei geležinkeliečių milicijos skyriai, sveikatos įstaigų buhalterija ir buvo du butai.

Archyvo įkurtuves Naujojoje Uosto gatvėje sutrukdė euro įvedimas, mat banko saugykloje buvo laikomi naujieji pinigai, iš čia jie buvo išgabenti į paštus, bankų padalinius, parduotuves.

Nors banko šiame pastate nebėra ketveri metai, čia vis dar užsuka žmonės, norintys pasikeisti eurus į kitų šalių valiutą ir labai piktinasi negavę šios paslaugos.

Durys įkalino tris žmones

Kai archyvarai gavo banko raktus, jiems teko sukti galvas, kaip savo reikmėms pritaikyti itin specifines patalpas su ypatinga įranga.

Banko apsaugos sistemos – vienas įdomiausių dalykų atvykusiems ekskursantams. Čia viskas ypatinga ir neįtikėtinai įtvirtinta. Vaikai dažnai neslėpdami susižavėjimo garsiai konstatuoja, kad tokio banko apiplėšti nepavyktų.

Archyvo darbuotojai nesitikėjo, jog susidurs su nenumatytais sunkumais. Pavyzdžiui, sumanę demontuoti stiklo pertvarą, vietoje dviejų darbininkų turėjo pasamdyti šešis. Penkių centimetrų storio neperšaunamo stiklo siena buvo labai sunki.

Dabar toje vietoje, kur buvo banko kasos, įrengta keturių vietų skaitykla. Archyvarai dar neišardė kasos langelių, kurie užtikrino visišką banko darbuotojų saugumą.

Net pastato grindys pagamintos iš betono ir metalo armatūros, jų neįmanoma pragręžti.

Pirmosios darbo dienos buvusio banko patalpose archyvarams buvo kupinos netikėtumų, kai kurie jų tapo nemaloniomis staigmenomis.

"Kai čia atėjome pirmą kartą, tebeveikė banko sistema. Pereiti į pinigų saugyklą teko per tam tikrą šliuzą. Reikėjo uždaryti dvejas duris, ir tik tada buvo įmanoma atidaryti trečiąsias. Atėjome su Turto banko atstovu, buvome trys asmenys. Uždarėme dvejas duris, o trečiosios taip ir neatsidarė. Įstrigome gal kvadratinio metro ertmėje. Patarėja, kuri buvo su mumis, mintyse skaičiavo laiką: surasti kitą raktą užtruktų valandą, atvežti jį iš Vilniaus – dar tris. Per tą laiką būtume uždusę. Laimė, gal po dešimties minučių kažkaip sugebėjome išeiti. Todėl pirmas darbas įsikėlus į šias patalpas buvo išjungti durų apsaugos sistemą", – prisiminė Klaipėdos apskrities archyvo direktorius Edmundas Bareiša.

Pastatas turi dar vieną patalpą, kur uždarų erdvių baimę išgyvenantys žmonės nenorėtų patekti. 300 kvadratinių metrų ploto pinigų saugykla, kaip metalinė dėžė, sumontuota pastato viduje, visos jos sienos, grindys ir lubos yra didesnio pastato viduje.

Nuo šio statinio kapsulę primenančią saugyklą skiria vos 70 centimetrų pločio koridorių. Šios kapsulės sienos – lygiai metro storio, jos pagamintos iš specialios medžiagos, kurią pragręžti ar kitaip įveikti neįmanoma.

Saugykloje mobiliojo ryšio nėra, todėl viduje įrengta telefono stotelė susisiekti su išoriniu pasauliu.

Fiksavo net vaismedžius

Archyvas saugomus dokumentus skaičiuoja lentynų kilometrais. Teigiama, kad visos lentynos gali užsipildyti tik po poros dešimtmečių.

"Apie tai, kad šis pastatas parduodamas aukcione, sužinojome prieš trejus metus. Dvejus stengėmės, kad jis atitektų mums. Visą archyvą perkėlėme per tris savaites. Dokumentus į lentynas krovė visi – nuo valytojos iki direktoriaus. Viršutines lentynas galėjau pasiekti tik aš, todėl šis darbas teko man. Paskaičiavome, kad kiekvienas darbuotojas perkilnojo 80 tonų dokumentų", – didžiavosi E.Bareiša.

Archyve saugomi valstybinių įmonių veiklos dokumentai, jie saugomi panašiai, kaip bibliotekoje, kiekvienas turi savo adresą.

Ko gero, didžiausias fondas – Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto. Seniausi jo dokumentai siekia 1945 metus.

Vieni įdomiausių ir žmonių dažniausiai ieškomų dokumentų yra apylinkių ūkinės knygos. Jose tam tikrais metais buvo registruojami visi gyventojai, jų tautybė, šeimų sudėtis, kas kur dirbo ar mokėsi, būdavo įrašoma, kuris gyventojas kada mirė.

Šiose knygose buvo registruojama ir šių žmonių valdoma žemė, auginami vaismedžiai, laikomi gyvuliai, namo statybos metai, kokiam kolūkiui ar tarybiniam ūkiui šie žmonės priklausė.

Vyriausioji archyvo specialistė Lina Markaitienė patikino, kad tokių bylų kiekvienam lankytojui neduoda, siekiant apsaugoti kitų asmenų duomenis. Jei žmonės nori sužinoti apie savo šeimą, jiems parengiamos kopijos, kuriose kitų asmenų duomenų nėra. Dažniausiai šiais dokumentais žmonės bando įrodyti faktą, kad gyveno toje vietovėje arba giminystės ryšius. Neretai tokių duomenų reikia įrodant darbo stažą.

Aptiko laišką M.Gorbačiovui

Itin įdomūs dokumentai yra Klaipėdos miesto namų knygos. Jose taip pat buvo registruojami visi gyventojai.

Archyve saugomi ir valstybiniai aktai, kuriais valstybė perdavė kolūkiams amžinai naudotis žeme. Tokių dokumentų yra daugybė, jie primena registrų centro dokumentus.

Čia yra ir labai storos, milžiniško formato Klaipėdos notarų biuro knygos, kuriame buvo registruojami visi notarų patvirtinti dokumentai.

Archyve saugoma didžioji dalis "Tarybinės Klaipėdos" archyvo. 1947 metų sausio 12 dieną laikraštis paskelbė, kad rinkimuose rinkimuose į Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiąją tarybą Vilniuje balotiravosi pats Josifas Stalinas.

Tikras atradimas – į knygą susiūtas tūkstančių klaipėdiečių laiškas Michailui Gorbačiovui, kuriame prašoma grąžinti tikintiesiems filharmonija paverstą Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pastatą. Šią bylą archyvarai rado visiškai neseniai, tikrindami Klaipėdos vykdomojo komiteto fondą.

Tas pats fondas slepia dar daugiau paslapčių. Vartydamas pirmųjų pokario metų dokumentus vienas istorikas nustėro pamatęs, kad daugelis jų išspausdinti ant vokiškų arba tarpukario Lietuvos laiko popierių.

Šioje knygoje galima pamatyti Vykdomojo komiteto nutarimo pirminės medžiagos tekstą atspausdintą ant svastika papuošto "Už Fiurerį, Liaudį ir Tėvynę" 1943 metais žuvusių vermachto karių sąrašo. Kitas dokumentas išspausdintas ant 1931 metais Lietuvoje platinto atsišaukimo apie špionažą.

"Ketvirtus metus bendradarbiaujame su Klaipėdos universiteto istorikais, jie mums atsiunčia studentus, leidžiame jiems tyrinėti archyvo lobyną", – teigė archyvo vadovas.

Laivo kapitoną kvietė į vestuves

Tarybiniais metais Klaipėdoje nuo 1959 metų veikė politizuota įstaiga – interklubas, įkurtas jūreivių profsąjungos. Mat tada užsieniečiai vieni po miestą vaikštinėti negalėjo.

Šis klubas buvo vienintelė vieta, kur atvykėliai galėjo pabendrauti su klaipėdiečiais, kurie troško susitikti su žmonėmis iš kapitalistinio pasaulio.

Interklubas turėjo atsiliepimų ir sveikinimų knygas. Jose suklijuoti laiškai bei atvirukai Klaipėdoje pabuvojusių svečių. Keista, kad saulės ženklu – svastika papuošto laiško iš Indijos interklubo nariai nesunaikino.

Išlikęs ir svečio pakvietimas, adresuotas laivo kapitonui į vestuves. Tie, kas neturėjo atvirukų, nupaišydavo patys. Tebesaugomas piešinys, kuriame pavaizduota itin išraiškingų formų moteris, galima spėti, kad autorius su ja susipažino Klaipėdoje.

Lentynose tūno paslaptys

Miesto istorija skleidžiasi archyvo bylose netikėčiausiais būdais.

Ekskursijų biuro dokumentų knygoje, viename puslapyje netikėtai aptikti įklijuoti įvairiausių valgomųjų ledų pakuočių popierėliai.

Pasirodo, po ekskursijos į Pieno kombinatą rašydami ataskaitą biuro darbuotojai suklijavo šiuos popierėlius ir taip užfiksavo to laiko įmonės produkciją.

Klaipėdoje veikęs Kojinių ir trikotažo fabrikas į savo dokumentų knygas 1967 metais įsegė gaminių pavyzdžius, dabar lankytojai gali juos ne tik pamatyti, bet ir pačiupinėti.

1970 metais buvo tvarkomi Jūrų uosto dokumentai. Kažkas tarp šiukšlių rado visą pluoštą nuotraukų, kuriose užfiksuoti XX amžiaus pradžios Klaipėdos bei aplinkinių vietovių vaizdai.

Kažkuriam protingam žmogui buvo gaila išmesti šias nuotraukas, jis pasitarė su archyvo specialistais ir sutiko jas priimti saugoti. Priėmė ir apie šį albumą pamiršo.

Prieš ketverius metus E.Bareiša pamatė niekur nepublikuotas nuotraukas ir drauge su Klaipėdos universiteto profesoriumi Vygantu Vareikiu išleido knygą. Joje publikuojamos 1902–1907 metų Klaipėdos uosto rekonstrukcijos darbų nuotraukos. Tyrinėtojams jos gali tapti šaltiniu, aiškinantis daugelį iki šiol neįmintų mįslių.

E.Bareiša bando surinkti visą Lietuvoje esančią vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti su Klaipėdos apskritimi susiję vaizdai. Nedidelę dalį tokių filmų jau galima pamatyti apsilankius archyve. Tereikia tik užsisakyti ekskursiją po archyvą.

Statistika ir faktai

Klaipėdos apskrities archyve saugomi 3 km dokumentų bylų.

Čia telpa 904 fondai.

Kol kas neužpildyta dar 2 km lentynų.