Ar gali būti kabotažinis plaukiojimas Lietuvoje, kuri realiai turi tik vieną uostą.

Netinkamas apibrėžimas

Vyriausybė Seimui pateikė Lietuvos prekybos laivyno įstatymo pataisą, kuriose nebelieka sąvokos „kabotažinis plaukiojimas“ aiškinimo ir teisės teikti kabotažinį plaukiojimą reglamentavimo.

Formaliai Lietuvoje gali ir gali būti kabotažinis plaukiojimas, tarkim iš Klaipėdos uosto į Būtingės naftos terminalą prie plūduro buksyruojant kokią nors įrangą. Tačiau iki šiol Prekybos laivyno įstatyme kabotažinis plaukiojimas buvo apibrėžtas, kaip teisė teikti jūrų paslaugas tarp Lietuvos uostų.

Ar Būtingės plūduras yra uostas? Jis turi panašumų į uostą, nes turi savo atskirą priplaukimo prie plūduro kanalą. Tačiau teoriškai Būtingės naftos terminalo plūduras yra tiki atskiras terminalas jūroje.

Menkių žvejyba – kabotažas?

Ikišiolinė kabotažinių paslaugų taikymo sąvoka Lietuvos įstatymuose kirsdavosi su ES reglamentu. Dėl to netgi grėsė Lietuvai gauti baudą už ES juridinių nuostatų pažeidimus.

2014 metų kovo 27 d. ES teisingumo teismas įdomiai išaiškino sąvoką „jūrų kabotažas“. Anot teismo, tai yra „jūrų transporto paslauga, kurią sudaro kruizo, prasidedančio ir pasibaigiančio su tais pačiais keleiviais tame pačiame valstybės narės uoste ir vykdomo toje pačioje valstybėje narėje“.

Pagal tokį aiškinimą kabotažinis plaukiojimas Lietuvoje būtų tik tuomet, jei kokia kompanija imtųsi organizuoti ekskursijas jūroje pagal Lietuvos teritorinius vandenis su išplaukimu iš Klaipėdos ir grįžimu atgal. Teoriškai išplaukimas iš Klaipėdos uosto į jūrą žvejoti menkių gali būti laikomas kabotažiniu plaukiojimu. 

Populiariausias šiltose jūrose

Kabotažiniu plaukiojimu yra laikomas ir krovinių gabenimas tarp tos pačios valstybės jūrų uostu.

Pagal „Eurostat“ statistiką kabotažinis prekių gabenimas ES yra taikomas 13-oje šalių. Per metus gabenama apie 1 mln. tonų krovinių. Pagal gabenimo kiekius pirmauja Jungtinė karalystė, Graikija, Italija, Ispanija, Danija. Nei Lietuva, nei Latvija, nei netgi Lenkija nėra tarp kabotažinių šalių. Estija tarp savo atskirų regionų gabena nedidelį kiekį krovinio – tiek kiek reikia aprūpinti jos saloms.

Naudojantis keleivių kabotažu per metus plukdoma apie 200 tūkst. keleivių. Iš kitų ryškiai išsiskiria Graikija, po to seka Italija ir Ispanija.