„Pageidauju erdvaus ir išskirtinio buto naujame name Klaipėdos senamiestyje. Svarbiausia sąlyga - kad pastatas būtų istorinėje miesto dalyje ir alsuotų Rytų Prūsijos dvasia“, - pareiškė vienas pasiturintis klientas ir išjungė telefoną.

„Keistuolis“, - pagalvojau.

„Tas tavo klientas tikras durnius“, - nevyniojo žodžių į vatą vienos Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūrų vadovas.

„Kaip jis įsivaizduoja tą naują statybą senamiestyje? Tai ir bus naujas šiuolaikiškas butas naujame name. Arba senas, kapitalinio remonto reikalingas būstas, sename istoriniame pastate. Arba tas, arba tas. Tegu jis apsisprendžia, ko nori. Negalima suplakti skirtingų dalykų“, - auklėjo mane kitas nekilnojamuoju turtu prekiaujantis makleris.

Panašių atsakymų sulaukiau beveik visose agentūrose.

Bronzinės liustros

Tokie atsiliepimai ir mane beveik įtikino, jog klientas išties, švelniai tariant, keistuolis, iškėlęs  nerealias sąlygas. Tačiau netrukus supratau, kad ir aš, ir tie pseudomakleriai klysta. Mat sulaukiau įdomios  žinios. Skambino antikvariniais dirbiniais prekiaujantis bičiulis. Jis pranešė, kad vienas verslininkas įsigijo kelias antikvarines bronzines liustras, kurias ketina pakabinti baigiamo restauruoti daugiabučio namo laiptinėje.

„Koks to daugiabučio namo adresas?!“ – paklausiau pajutęs, kad tai gali būti tai, ko ieškau..

Sužinojęs, kad namas stovi K. Donelaičio aikštėje, greta Klaipėdos universiteto Menų fakulteto pastatų, nuėjau pažiūrėti..

Pamatęs K. Donelaičio aikštės kampe stovintį namą, net išsižiojau iš nuostabos: toje vietoje, kur visai neseniai riogsojo apgriuvusio namo fasadas, dabar stovėjo įspūdingas jugendo stiliaus, kuris Memelyje įsivyravo pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje, pastatas.

Kartu su XX a. pabaigoje restauruotais Menų fakulteto pastatais naujasis namas užbaigė aikštės užstatymo ansamblį. Jei anksčiau ši vieta buvo aptverta ir netraukė dėmesio, tai dabar viskas pasikeitė. Abejonės nekilo, kad naujajame (o gal tik kapitaliai suremontuotame senajame?) pastate įrengti butai bus skirti išskirtinę kokybę mėgstantiems ir storoką piniginę turintiesiems.

Kas gi nenorėtų, kad jo namai atrodytų šitaip, o  laiptinėje kabėtų antikvariniai šviestuvai?

Išskirtiniai butai

„Ieškote buto? – mandagiai paklausė prie manęs priėjęs kažkoks vyriškis. – Esu Robertas Zeidleris, šį namą statančios bendrovės „Nidos turtas“ vadovas. Jei išties dairotės išskirtinio būsto, siūlau paskubėti. Šiame name bus tik aštuoni erdvūs butai. Du jau parduoti, o dėl dviejų dar deramės“.

Susipažinome. Po įžanginių žodžių verslininkas pakvietė į vidų. Kol vaikštinėjome po pastatą, mano naujasis pažįstamas toliau pasakojo šio pastato istoriją bei informavo apie jame įvykusius pokyčius.

„Čia stovėjusius avarinės būklės pastato likučius iš Turto banko įsigijome 2013-ųjų pradžioje. Išsyk kibome į darbus, nes planavome iš šio vaiduoklio padaryti „saldainį“. Manau, kad tai pavyko“, - kukliai šypsodamasis pasakojo R. Zeidleris.

Pirmiausia jis aprodė rūsio patalpas, kuriose bus ne tik individualųs sandėliukai, patalpa dviračiams, vaikų vežimėliams, bet ir bendro naudojimo sanitarinis mazgas. Iš rūsio į savo butus gyventojai galės pakilti liftu.

„Rūsyje mus nustebino vokiški pamatai, sumontuoti ant suplautų akmenų. Ši konstrukcija tokia ilgaamžė ir patvari, kad statinių ekspertai, apžiūrėję išlikusias pastato sienas,  nerado nė vieno įtrūkimo. Todėl mes keliais centimetrais pagilinome rūsį, įrengėme liftą ir pagalbines patalpas“, - informavo verslininkas.

Pasak R. Zeidlerio, lifto šiame name nebuvo, tačiau įrengti nusprendė dėl būsimųjų gyventojų patogumo: „Manome, kad čia apartamentus įsigis pasiturintys, prabangą mėgstantys žmonės, kuriems liftas yra savaime suprantamas dalykas“.

Prūsiška kokybė

Orientuodamiesi į naujųjų namo gyventojų poreikius bei norėdami išlikti ištikimi prūsiškajai tradicijai, naujieji namo savininkai viską darė kruopščiai ir atidžiai, prižiūrimi ir konsultuojami paveldosaugos specialistų.

„Labai laikėmės Kultūros paveldo rekomendacijų išsaugoti ar atkurti autentiškas pastato detales. Išsaugojome visas skirtingų dydžių langų angas, kurių šiame name yra daugiau nei 100, daugybę karnizų, palangių, kolonų ansamblį pagrindiniame namo balkone. Iki menkiausių smulkmenų atkursime fasado puošybos elementus ir juos apšviesime. Be to, atkūrėme ir balkonuose sukonstravome metalines tvoreles. Įdomu, kad tvorelės taip pat bus prūsiškos - ne suvirintos, o sutvirtintos kniedėmis. Tokie patys bus ir laiptų turėklai“, - užsidegęs  pasakojo R. Zeidleris.

Erdvūs butai, išskirtinė aplinka

Šiame name yra tik aštuoni erdvūs butai.

„Butų plotas – nuo 80 kv. metrų iki 130 kv. metrų. Ketvirtajame aukšte butai yra dideli – 120 ir 130 kvadratinių metrų, aukštomis, beveik 6 metrus siekiančiomis lubomis. Kiekviename bute įrengėme ir autonominio šildymo sistemas. Manome, kad čia gyvens tokie žmonės, kurie norės patys reguliuoti šilumą savo būstuose“, - kalbėjo verslininkas.

Namui apšiltinti buvo naudotos moderniausios medžiagos ir technologijos, todėl jis yra itin sandarus. Namo aplinka yra išskirtinė – šiaurės pusėje – skulptūrų parkas, rytuose – sporto kompleksas, Klaipėdiečių žinomas kaip Teniso kortai, pietuose – K. Donelaičio aikštė. Vakarine siena pastatas šliejasi prie Klaipėdos universiteto bibliotekos.

Pastato istorija

Namas tuometinio Memelio priemiestyje Krūmamiestyje galėjo būti pastatytas tarp 1903-ųjų ir 1909-ųjų. Fasadą restauruojantys rangovai pagrindiniame fasade rado įrašą
„1906“. XX a. pradžioje dabartinė K. Donalaičio aikštė buvo vadinama Gimnastikos aikšte. Mat dar 1817 m. šioje vietoje buvo suformuotas stačiakampis sklypas fizinėms pratyboms. 1857 m. aikštė oficialiai įteisinta, kaip sporto aikštė. Ji buvo aptverta ir pavadinta Pratybų (Gimnastikos) aikšte. 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, aikštei suteiktas K. Donelačio pavadinimas.

1909 m. adresų knygoje nurodyta, kad šio pastato savininkas Memelio gyvenamųjų namų kooperatyvas (Wohnungsbaugenossenschaft). Butus šiame name turėjo pirklio našlė Amalie Borell, medžio apdirbėjas F. Brombachas, frau V. G. Dungern, žvejybos inspektoriaus našlė Elise Eitersberger, pirklys Johannas Grau, vagono palydovas J. Krakausky, vyresnysis telegrafo įstaigos seketorius H. Kessleris, ūkininko našlė B. Rhode, mokytojas Richardas Rhode, prekybos firmos reikalų vedėjas W. Thiede, vyresniojo paštininko asistentas G. Thurau.

Namo savininku Memelio gyvenamųjų namų kooperatyvas išliko iki pat sovietinės okupacijos. Tuomet pastatas buvo nacionalizuotas ir jame buvo įrengti komunaliniai butai.
Name K. Donelačio a. 4A buvo gyvenama iki maždaug 1985-ųjų. Tuomet jis buvo perduotas Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetams. Planuota sujungti šį pastatą su Choreografijos katedros patalpomis, panaudoti bibliotekos tęsiniui arba kitoms švietimo įstaigos reikmėms. Tačiau to nebuvo padaryta - iki nepriklausomybės nespėta jo renovuoti, o po to valstybė tam nebeskyrė lėšų. Tad spėta sutvarkyti tik du šalia esančius pastatus.

Todėl pastaruosius kelis dešimtmečius pastatas buvo nebenaudojamas, apleistas.

Kas toliau?

Robertas Zeidleris šyptelėjo. Klaipėdos vertingiausioje miesto dalyje, senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje, tikrai dar yra ką veikti...

Atsisveikinęs su R. Zeidleriu surinkau įnoringojo, kai kurių klaipėdiečių keistuoliu pavadinto,  kliento numerį: „Radau jums butą“, - be įžangų tariau.