Daroma didžiulė žala

Dar 2011 m. patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtinta nuostata, jog statybos ir griovimo atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius arba palikti šalia jų.

Metant statybinį laužą į komunalinių atliekų konteinerius daroma didžiulė žala: laužomi ne tik patys konteineriai, kurie nepritaikyti tokiems svoriams – statybinės atliekos užteršia ir kitas konteineryje esančias perdirbti tinkamas antrines žaliavas, o į rūšiavimo gamyklą atgabentos kartu su komunalinėmis atliekomis gadina brangius įrenginius.

Po statybos ir remonto darbų lieka nemažai medžiagų, kurios yra vertingos antrinės žaliavos. Jos išrūšiuojamos į atskirus konteinerius, o perdirbti nebetinkamos atliekos iškeliauja į sąvartyną.

Daugiau bėdų – dėl baldų

Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nepaisymas gali kainuoti brangiai – už reikalavimų nesilaikymą numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinai padarytas nusižengimas jau užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Administracines nuobaudas už pažeidimus gali skirti tiek policijos, tiek savivaldybės administracija.

Kaip pripažino uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius, baudos – galutinė priemonė, dažniausiai pakanka įspėjimo ir termino, kuris pažeidėjams skiriamas susitvarkyti.

Tiesa, daugiausia pažeidimų fiksuojama dėl šalia komunalinių ar kitų atliekų konteinerių paliktų baldų, antroje vietoje – dėl įvairių stambiagabaričių daiktų pakuočių ir tik trečioje – dėl statybos bei griovimo atliekų.

Galima priduoti nemokamai

„Planinius patikrinimus dėl komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių laikymosi mieste mūsų skyriaus kontrolieriai rengia kiekvieną savaitę. Taip pat informacijos apie pažeidimus sulaukiame iš atliekų surinkėjų arba atliekų tvarkymo centro, rečiau – iš pačių gyventojų, iš kurių gauname ir filmuotos medžiagos. Tačiau apskritai tenka pastebėti, jog pažeidimų mažėja, matyt, žmonės tapo gerokai pilietiškesni, sąmoningesni“, – pripažino M.Pankevičius.

Statybos ir griovimo atliekas klaipėdiečiai nemokamai gali priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles: per metus vienas Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojas į jas gali pristatyti ne daugiau kaip 250 kg tokių atliekų. Tie, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, jas perduoda apdorojančiai įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais už papildomą mokestį.

„Atliekų turėtojai, perdavę šias atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti jų perdavimą patvirtinantį dokumentą (sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą) bei saugoti šiuos dokumentus ne trumpiau nei trejus metus“, – atkreipė dėmesį M.Pankevičius.

Geri santykiai – vertybė

Pašnekovas taip pat primena, jog, planuojant būste triukšmingus statybos, remonto darbus, apie tai ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas reikia informuoti savivaldybės administraciją. Patvirtintą pranešimo formą galima užpildyti ir pateikti tiek atvykus į savivaldybę, tiek elektroniniu būdu.

Nepateikus tokio pranešimo arba triukšmingus statybos darbus vykdant neleistinu laiku, numatyta bauda.

„Žinoma, dažant ar tapetuojant sienas triukšmo nebus. Tačiau planuojant tokius darbus, kurie susiję su gręžimu, kalimu, sienų griovimu ir pan., jau būtina informuoti savivaldybės administraciją“, – komentavo M.Pankevičius.

Nors, anot specialisto, privalomo reikalavimo gauti kaimynų sutikimą statybos ir remonto darbams nėra, apie tokius planus būtų korektiška informuoti ir aplinkinių būstų gyventojus.

„Galbūt kuri nors šeima slaugo sunkų ligonį, augina mažus vaikus ir pan. Tad manau, kad žmonės, kurie stengiasi su kaimynais palaikyti gerus santykius, visada pasiteiraus, ar jiems nesutrukdys ir net pasiderins darbų laiką“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Metas darbui ir poilsiui

Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose statybos darbams, kurių metu skleidžiamas triukšmas, nustatytas atitinkamas leidžiamas pradžios ir pabaigos laikas: nuo pirmadienio iki penktadienio (išskyrus švenčių ir nedarbo dienas) – nuo 9 iki 19 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 16 val., o sekmadieniais tokie darbai draudžiami.

M.Pankevičiaus teigimu, triukšmo prevencijai savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai rengia ne tik planinius patikrinimus. 

„Sulaukiame ir gyventojų pranešimų, į kuriuos reaguojame. Tačiau ne visada šie pranešimai pasitvirtina“, – pripažino savivaldybės atstovas.

Apie tai, jog triukšmingi statybos ir remonto darbai vyksta draudžiamu metu, galima informuoti ne tik atsakingus savivaldybės kontrolierius, bet ir kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, kurie į gyventojų pranešimus gali reaguoti operatyviai bet kuriuo paros metu.