Nuo pat ankstaus antradienio ryto ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešėjo uostamiestyje, kur aplankė svarbiausius strateginius objektus – elektros jungtį su Švedija, dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybvietę bei domėjosi Suskystintųjų gamtinių  dujų projekto įgyvendinimu. Įgyvendinti projektai Lietuvai leis įsilieti į Vakarų rinką, stiprinti energetinę nepriklausomybę bei veikiausiai pigiau įsigyti elektros energiją.

Susipažino su uosto planais

Pirmiausia A.Butkevičius susipažino Klaipėdos uosto veiklos prioritetais bei planais –  laivybos kanalo gyliu, papildomų žemės plotų suformavimu, uosto bendrojo plano parengimu.

Ministro pirmininko teigimu, šie prioritetai pristatyti pirmą kartą tiek jam, tiek uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui.

Šiuos uosto planus meras dar turėtų aptarti su savivaldybės taryba.

A.Butkevičiaus teigimu, pirmą kartą parengtas toks ambicingas uosto plėtros planas, tačiau svarbu, jog Klaipėdos uosto planai būtų suderinti su miesto perspektyvomis.

Dujas gabentų nauja įmonė

Rytinio susitikimo su A.Butkevičiumi metu ministrui pirmininkui buvo pristatyta ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ pirmojo ketvirčio veikla.

„Turiu teigiamai įvertinti tai, jog krova „Klaipėdos naftoje“ ženkliai išaugo. Pastebimas ir pajamų augimas, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu“, – pastebėjo A.Butkevičius.

Taip pat kalbėta apie bendrovės „Litgas“ plėtrą. Ši bendrovė bei „Klaipėdos nafta“ ministrui pirmininkui pateikė jau parengtą ir planą, kaip planuoja vykdyti naujos 5 tūkst. kub. m. dujotiekio talpos įrengimą iš kurios suskystintas gamtines dujas būtų galima vežti ir automobiliais.

„Taip pat vyksta pokalbiai dėl atskiros įmonės sukūrimo, kad būtų galima įsigyti bunkeriavimo laivą, kuriuo būtų galima dujomis aprūpinti visą Baltijos regioną. Tokių terminalų statyba numatyta Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Su strateginiu planu jau yra susipažinta“, – aiškino premjeras.

A.Butkevičius pabrėžė, jog terminalas turi tarnauti ne vien vidaus poreikių tenkinimui, bet ir tarptautiniame lygmenyje.

Atsakingai ir pagal visas reikiamas procedūras atlikus pasiruošimo darbus, stoties statybas žadama pradėti jau šiemet. Numatoma, kad paskirstymo stotis turėtų būti pastatyta 2016-ųjų pabaigoje arba 2017-ųjų pradžioje.

Spręs dujų suvartojimo klausimą

Ministras pirmininkas pripažino, jog tam tikru metų laiku pastebimas dujų sunaudojimo mažėjimas. Todėl numatyta dalį dujų panaudoti elektros energijos gamybai Elektrėnuose.

„Reikia užtikrinti, kad nebūtų išlaidų mažėjimo tuo metu, kai sumažėja dujų suvartojimas. Mes esame tam pasiruošę ir tikimės, kad su mūsų parengtu planu bus susitvarkyta ir neatsiras jokių staigmenų dujų rinkoje“, – dėstė A.Butkevičius.

Vasarą per dieną sunaudojama nuo 4 iki 5 mln. kub. m dujų, o šaltą žiemą – apie 14 mln. kub. m.

Vyksta paskutinieji darbai

Viešėdamas uostamiestyje ministras pirmininkas domėdamasis Suskystintųjų dujų projekto įgyvendinimu.

A.Butkevičiaus teigimu, kelis mėnesius veikiantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje dirba efektyviai, o SGD kaina per metus smuko 12 proc.

Ministras pirmininkas aptarė ir tai, kada po Kuršių mariomis jau bus nutiestas pagrindinis vamzdis vietoje šiuo metu einančio laikinojo.

A.Butkevičiaus teigimu, šiuo metu vyksta paskutinieji darbai – vykdomas trečiasis gręžimas. Šių darbų atlikta maždaug trečdalis.

Gręžimo darbai turėtų baigtis per mėnesį, tuomet bus atjungta laikinoji ir prijungta nuolatinė jungtis.

Kalbėdamas apie SGD terminalą ir jo saugumą ministras pirmininkas patikino, jog šiuo metu nėra reikalo baimintis dėl avarijų grėsmės.

„Galiu nuraminti, kad avarijos nebus. Tam yra tam tikros tarnybos, kurios yra gavę instruktažus ir pasirengusios. Kiek man teko domėtis su įrengta apsaugos sistema – avarija yra neįmanoma“, – užtikrino A.Butkevičius.

Jungtis mažins kainą

Kalbėdamas apie „Nordbalt“ projektą ministras pirmininkas patikino, jog visi darbai vyksta pagal planą.

Šį strateginį projektą planuojama pabaigti dar šiemet. Elektros jungtis su Švedija, anot A.Butkevičiaus, Lietuvai – labai svarbus projektas.

Jį įvykdžiusi Lietuva esą įžengs į Vakarų energetikos tinklus. Tikėtina, jog įgyvendintas projektas šalyje leis sumažinti elektros kainą, mat Lietuva dalį energijos pirks iš Švedijos.

„Tarptautiniai susitarimai tokie – ten, kur elektros energijos kaina yra didžiausia, tai turi tekėti iš ten, kur kaina yra mažiausia, kad būtų galima sumažinti kainą“, – dėstė A.Butkevičius.

Vis dėlto kol kas nesiimama prognozuoti, kiek kaina galėtų mažėti, mat tai lemia daug faktorių. Ministro pirmininko teigimu, jeigu Švedijoje daug elektros energijos bus pagaminta hidroelektrinėse, tai kaina sumenks pastebimai, o jeigu bus sausra – kaina bus aukštesnė.

Reikia pabaigti tiesti kabelį

„Kalbant apie „Nordbalt“ pagrindiniai darbai dabar yra pabaigti tiesti kabelį. Taip pat reikia pabaigti pastatą, montuoti įrangą, ją patikrinti taip, kad galima būtų pradėti prekiauti“, – dėstė „Lidgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Jau nuo Naujųjų metų planuojama pradėti naudoti šią jungtį ir taip sumažinti elektros kainą Lietuvoje.

Jo teigimu, naujoji elektros jungtis yra labai galinga, todėl žiemą ji tikrai bus pajėgi patenkinti iki trečdalio Lietuvos poreikio, vasarą – ir du trečdalius, o naktį ir pilnai.

„Tačiau vidutiniškai energijos prasme, manau, kad nuo trečdalio iki šiek tiek daugiau, tai tikrai galime tikėtis. Viską spręs rinka. Jeigu ten pigu – perkame, jeigu brangu – ieškome toliau“, – dėstė D.Virbickas.

Elektros biržai jungtis pilnai turėtų būti prieinama nuo sausio 1 d.

550 mln. eurų (1,9 mlrd. litų) vertės "NordBalt" jungtis bus trečia pagal ilgį povandeninė jungtis pasaulyje ir pirmoji jungtis su Šiaurės Europa, kuri padės Lietuvai diversifikuoti elektros importo ir eksporto kelius.

Lietuvoje dujos pigesnės nei Latvijoje

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, jog nutiestas magistralinis dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai leis pilnai išnaudoti terminalo pajėgumus tada, kai to reikės.

„Jeigu toks poreikis bus, galėsime patiekti dujas visu terminalo pajėgumu šiaurine kryptimi – link Latvijos, o toliau į Estiją, o kai Estija susijungs su Suomija, tokiu būdu ir į Suomiją“, – paaiškino R.Masiulis.

R.Masiulio teigimu, Lietuvoje pastačius SGD terminalą dujos atpigo 20 proc., o pramoniniams vartotojams – apie 40 proc.

„Per visą nepriklausomybės istoriją Lietuvoje dujos yra pigesnės negu Latvijoje“,  – dėstė energetikos ministras.

Elektros jungtis, jo teigimu, užtikrins papildomą energetinį saugumą bei papildomą prieigą prie pigesnės elektros energijos Švedijoje.