Patikrinę geriamojo vandens kokybę Klaipėdos rajone, specialistai konstatavo, kad beveik 70 proc. gyventojų, vartojančių centralizuotai tiekiamą vandenį, turėtų jaustis saugūs.

Mikrobų neaptiko

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų teigimu, laboratoriniai tyrimai yra privalomi visoms vandenvietėms. Jų rajone yra 86, iš kurių 55 priklauso įmonei „Klaipėdos vanduo“, 11 vandenviečių valdo pajininkai ir kaimo bendruomenės, 13 – įvairios įmonės ir žemės ūkio bendrovė, gyvenamųjų namų savininkų bendrijos. 7 vandenvietės priklauso privatiems savininkams.

Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai.

„Geriamajame vandenyje tiriami 2 mikrobiniai, 27 toksiniai ir 17 indikatorinių rodiklių“, – priminė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Rima Slaboševičienė.

Iš mikrobinių rodiklių būtina tirti žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus. Jei vandenyje randama šių bakterijų, jame gali būti ir ligas sukeliančių mikroorganizmų.

Klaipėdos rajono vandenvietėse neaptikta nė vieno mikrobinės taršos atvejo.

Gausu fluoro ir boro

Toksiniai rodikliai – fluoras, boras, švinas, gyvsidabris, pesticidai, arsenas ir kiti tiriami dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai. Iš 27 tiriamų toksinių rodiklių fluoras ir boras kai kuriose vandenvietėse viršijo leidžiamą normą.

„Aktualiausia pajūrio zonos požeminio vandens problema – gausus fluoridų kiekis. Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir nesudaro jokių drumzlių, vartotojas jo nemato ir nejaučia. Pakankamas fluoro kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Tačiau nežymiai viršijančios fluoridų koncentracijos sukelia dantų fluorozę, o didesnės koncentracijos – kaulų fluorozę“, – aiškino R.Slaboševičienė.

Fluoridų kiekis tirtas 80 vandenviečių vandenyje, iš jų leidžiamą normą (1,5 mg/l) viršijo 10-ies vandenviečių vandenyje – Kopūstų, Endriejavo, Kalnuvėnų, Pipirų, Kalotės, Plikių, Girkalių Kvietinių, Kuodžių, Agluonėnų.

Boro koncentracija ištirta 75 vandentiekių vandenyje, leidžiamą lygį (1 mg/l) viršijo 15-os vandenviečių vandenyje: Agluonėnų, Baičių, Dituvos, Ketvergių, Lapių, Mickų, Mieželių, Pleškučių, Rokų, Budrikų, Jakų, Klemiškės, Lėbartų, Venckų kaimuose.

Kenkia virškinamajam traktui

„Pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateiktą informaciją boro junginiai gali toksiškai veikti vyrų reprodukcinę sistemą. Dažniausiai pasireiškiantis neigiamas poveikis sveikatai yra susijęs su virškinamojo trakto veiklos sutrikimais. Vandens, kuriame vienas ar keli toksiniai rodikliai viršija leidžiamas normas, tiekimas vartotojams ribotą laiką leidžiamas gavus Vilniaus visuomenės sveikatos centro leidimą-išlygą“, – tikino R.Slaboševičienė.

Apie gyventojų aprūpinimo saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu problemas Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet raštu informuoja Klaipėdos rajono savivaldybę, ragindama imtis efektyvių priemonių, užtikrinančių gyventojų aprūpinimą saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu.